Vienoje kompaktinėje plokštelėje – muzika ir eilės
Autorius: Birutė Pucilauskaitė Morkevičienė
Rubrikose: Įvairenybės
Liepos 24 d. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko eilių ir muzikos vakaras – buvo pristatyta kompaktinė plokštelė „Minčių gija“, kurioje įrašytos Eugenijos Tekoriūtės Jefimovienės eilės ir Ado Nausėdos dainos. Renginį vedė atlikėjas Valdas Lacko. Muzikinį foną kūrė Tatjana Petravičienė. Prie arbatos puodelio muzikavo rajono atlikėjas Nikolajus Filimonovas, taip pat neseniai išleidęs kompaktinę plokštelę „Susitikimas rudenį“.
Netradicinė kompaktinė plokštelė
Jau tapo tradicija, kad į bibliotekos organizuojamus renginius, kurių kaltininkai yra pažįstami kūrėjai, šilutiškiai renkasi gana gausiai. Taip buvo ir šį kartą – bibliotekos parodų salė, kurioje ant staliukų puikavosi ramunių žiedų puokštelės ir kompaktinės plokštelės, buvo pilnutėlė. Teko kėdžių daugiau pristatyti. Ekrane keitėsi T.Petravičienės ir B.Morkevičienės fotografijos.
Valdas Lacko, pradėdamas renginį, pasakė, kad jam didelė garbė ir malonumas šį vakarą būti kartu su visais, ir kad jis nori būti ne vedėju, o tarpine grandimi tarp muzikos ir poezijos. Pasidžiaugė, kad atvyko daug žmonių, su kuriais abu kūrėjai yra pažįstami, giminiuojasi ir draugauja. Pažadėjo, kad vakaro metu papasakos apie šių kūrėjų kūrybinį kelią ir pakvietė E. Jefimovienę paskaityti savo eilėraščių.
„Laikau rankose naują kompaktinę plokštelę, naują kūdikį, kurį išleido į pasaulį šie du žmonės. Ar jie jaudinasi? Sakė, kad taip. Šis kūrinys pirmas toks mūsų rajone – jame dvidešimt du Eugenijos eilėraščiai ir vienuolika Ado dainų, atliekamų poeto J.Marcinkevičiaus, M.Budraičio, J.Erlicko, Janinos Keparutės, E.Jefimovienės ir atlikėjo žodžiais“ – kalbėjo V.Lacko ir pakvietė Adą, gerai pažįstamą visiems šilutiškiams ir ne tik, atlikti pirmąją dainą. Susirinkusieji negailėjo plojimų.
V.Lacko atviravo, kad visada smagu bendrauti su vyresniais žmonėmis: „Įrašinėjant Eugenijos poeziją ir Ado dainas, per pertraukėles mes kalbėdavomės, aptardavome nuveiktą darbą. Iš jų aš daug sužinojau apie jų gyvenimo kelią, sėmiausi patirties ir gaudavau sau naudingos informacijos“.
Apie eilių kūrėją
V.Lacko papasakojo, kad įrašinėdamas ponios Eugenijos eiles daug sužinojo apie jos gyvenimą: „Eugenija gimė mūsų rajone, Juknaičiuose. Širdies balsą rašyti išgirdo dar būdama mokyklos suole. Potraukį rašyti Lietuvos atgimimo laikais stiprino to meto aktualijos. Šiandien rašyti skatina meilė Tėvynei, šeimai, žmonėms, gamtai. Šią Dievo dovaną mintis reikšti eilėmis paveldėjo iš tėčio, kurio svajonė tapti aktoriumi neišsipildė. Buvo sunkus pokario laikotarpis. Eugenija be galo myli savo šeimą, užaugino sūnų Joną ir dukterį Raimondą, turi keturis anūkus“. Vėl skambėjo Eugenijos eilės.
Gerai pažįstamas šilutiškiams
V.Lacko apie A.Nausėdą papasakojo, kad jis gimė žinomoje šilutiškių šeimoje, kad nuo mažens klausėsi tėvų, dėdžių, tetų dainavimo, kad šiandien Adas žinomas ne tik Šilutės rajone, bet ir už jo ribų. „Praėjo nemažai laiko, kol Adas atsikratė tapatinimo su Gyčiu Paškevičiumi. Šiandien jis yra Adas Nausėda, tokį jį visi ir pažįsta. Ketvirtoje klasėje Adas pradėjo lankyti muzikos mokyklą. Pateko pas mokytoją Bronių Bučių, grojo akordeonu. Svajonė groti saksofonu neišsipildė – buvo tuo metu per mažo ūgio. Domėjosi „Bitlų“ muzika. Savarankiškai mokėsi groti gitara, aštuntoje klasėjė sukūrė vokalinį – instrumentinį ansamblį „Bijūnai“. Nuo to laiko ir prasidėjo koncertinė veikla“, – kalbėjo V.Lacko. Buvo prisimintas Ado darbas Šilutės ir Klaipėdos kavinėse, kuris leidžia pasitikrinti save prieš žiūrovus, savotiškai užgrūdina.
Vėliau V.Lacko pasidalino mintimis apie tai, kaip buvo atliekami įrašai, apie kavos pertraukėles, kurių metu buvo nuoširdžiai bendrauta su kūrėjais, dalijamasi patirtimi. V.Lacko pakvietė įsigyti Eugenijos ir Ado kompaktinių plokštelių ir klausytis vakarais, kai bus liūdna ar džiaugsminga nuotaika.
Skambėjo dainos ir eilės, nuskambėjo padėkos bibliotekos darbuotojojams, draugams ir pažįstamiems.
Prie kavos puodelio buvo dar ilgai bendrauta, klausantis Ado Nausėdos ir Valerijaus Filimonovo atliekamų dainų.
2024 m. spalio 8–27 dienomis Lietuvoje vykęs tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ neaplenkė ir Pagėgių » Daugiau
Į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką 2024 m. spalio 16-osios popietę rinkosi garbingi svečiai, bibliotekos bičiuliai. Tądien bibliotekoje » Daugiau
Projektas „Jaunimo pilietiškumo banga“ įspūdingai nuvilnijo spalio 11 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, sukviesdamas 30 jaunimo atstovų » Daugiau
Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Minint šio įvykio sukaktį ir surengta mokslinė konferencija „Mažosios Lietuvos » Daugiau
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filiale rugsėjo 7 dieną vyko edukacinis užsiėmimas „Grybavimo paslaptys ir… „Grybų karas“ » Daugiau
Artėjant prozininko, publicisto, visuomenės veikėjo, lietuvių literatūros istoriko ir kritiko, vertėjo, spaudos darbuotojo, pedagogo, kunigo Juozo-Tumo Vaižganto 155-osioms » Daugiau
60 metų bibliotekai – daug ar mažai? Tokia mintis galvoje turbūt sukirbėjo ne vienam, dalyvavusiam 2024 m. » Daugiau
Šauniosios Elzė Gružaitė ir Gabija Sragauskaitė baigė 6 mėnesių trukmės jaunimo savanoriškos tarnybos programą Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje » Daugiau
Šilutės rajono savivaldybės kolektyvų delegacija, vykstanti į 100-metį mininčią Lietuvos dainų šventę „Kad giria žaliuotų“, itin gausi. Ją » Daugiau
Nepaisant pliaupiančio lietaus 2024 m. birželio 23 d. ant legendinio Rambyno kalno vyko 140-oji jubiliejinė Joninių šventė ,,RAMBYNAS. » Daugiau
Parašykite komentarą