Šilutės ekonomikos mokytojai pripažįsta: „Abiturientai savarankiškam gyvenimui nepasiruošę“(1)

Šilutės rajono pedagogai (iš kairės) Ramutė Jagintavičienė, Petras Stankus ir Virginija Kisielienė. Nuotrauka „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto

Dauguma Lietuvos ekonomikos mokytojų įsitikinę, kad moksleiviai stokoja finansinio raštingumo žinių ir dėl šios priežasties gali susidurti su problemomis po mokyklos baigimo pradėję savarankišką gyvenimą. Tai parodė trečią kartą „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto organizuotos Nacionalinės ekonomikos mokytojų konferencijos metu atlikta apklausa. Vyraujančiai nuomonei pritaria ir trys konferencijoje dalyvavę Šilutės rajono pedagogai – Virginija Kisielienė iš Šilutės Vydūno gimnazijos bei Ramutė Jagintavičienė ir Petras Stankus iš Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos.

Net 84 proc. apklausoje dalyvavusių ekonomikos mokytojų teigia, kad moksleiviai turi nepakankamai finansų valdymo žinių, reikalingų savarankiškam gyvenimui. 73 proc. pedagogų pažymėjo, kad moksleiviai nemoka deramai elgtis su asmeniniais finansais, du trečdaliai – jog jaunuoliams trūksta verslumo žinių bei įgūdžių. Penktadalis mokytojų pabrėžė supratimo apie valstybės ekonomiką stoką.

Anot Šilutės turizmo ir verslo paslaugų mokyklos pedagogo Petro Stankaus, nors šiais laikais nemažai kalbama apie netinkamą finansinį elgesį, jaunimas iš suaugusių klaidų mokosi vangiai. „Pastebėjau, kad ne vienas moksleivis vadovaujasi principu „pinigai į priekį, darbas – po to“. Nerimą kelia tendencija pasikliauti greitaisiais kreditais. Dėl jaunatviško lengvabūdiškumo jaunuoliai vėliau gali smarkiai nusvilti“, − pastebėjo ekonomikos mokytojas.

Pedagogo žodžius patvirtina ir asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys. Pradelstų mokėjimų statistika rodo, kad skolininkų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 24 metų, per metus padaugėjo 40 proc., o pradelstų mokėjimų suma – beveik 60 proc.

„Pirmaisiais studijų metais daugeliui jaunuolių iššūkiu tampa ne tik buities rūpesčiai, bet ir asmeninių finansų tvarkymas, o neatsakingas požiūris į finansus lemia sugadintą kredito istoriją. Pradedantiems savarankišką gyvenimą svarbu suprasti, jog finansiniai ištekliai yra riboti. Jei trūksta pinigų, sprendimas pasiskolinti greitųjų kreditų bendrovėje yra ne išeitis – padidėja ne biudžetas, o kito mėnesio išlaidos“, − teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Mokytojų įsitikinimu, svarbiausią vaidmenį, suteikiant moksleiviams ekonomikos, verslumo ir asmeninių finansų žinių ir įgūdžių, turėtų vaidinti tėvai ir mokytojai. Tačiau, daugiau nei pusės apklaustų mokytojų nuomone, ekonomikos ir verslumo pamokose asmeniniams finansams skiriama nepakankamai dėmesio.

Pasak Asmeninių finansų instituto vadovės, ir pedagogams, ir tėvams svarbu pradėti kuo anksčiau ruošti moksleivius savarankiškam finansiniam gyvenimui. „Jaunuoliui išvykus studijuoti į kitą miestą jam teks pasirūpinti tiek dantų pasta, tiek reguliariomis studijų paskolos įmokomis. Todėl dar besimokančiai mokykloje atžalai vertėtų kartais patikėti maisto prekių šeimai pirkimą, komunalinių paslaugų rodmenų nurašymą ar šeimos mėnesio išlaidų paskaičiavimą. Kuo anksčiau ir dažniau jaunuoliai susidurs su finansų valdymo kasdienybe, tuo lengviau jiems bus adaptuotis naujoje aplinkoje ir susidoroti su finansiniais iššūkiais“, – sakė O. Bložienė.

Apie Nacionalinę ekonomikos mokytojų konferenciją. Naujų mokslo metų išvakarėse „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas kartu su LR Švietimo ir mokslo ministerija bei Mokyklų tobulinimo centru surengė trečiąją Nacionalinę ekonomikos mokytojų konferenciją. Konferencijoje dalyvavo 106 pedagogai. Jie klausėsi įvairių sričių ekspertų pranešimų valstybės ekonomikos bei kitomis su jaunimu dirbantiems pedagogams aktualiomis temomis, varžėsi finansinių žinių viktorinoje. Apklausos klausimyną užpildė 83 ekonomikos mokytojai.