Salotų auginimo ypatumai

Traškios, skanios ir sveikos salotos savyje turi gausybę mineralų (kalio, magnio, natrio, fosforo, geležies), vitaminų (C, karotino, chlorofilo, karotinoidų) ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Salotose yra 1,5 proc. baltymų, 1,5 proc. angliavandenių, jose mažai kalorijų, cukrų ir organinių rūgščių. Tad valgyti salotas tikrai naudinga ir skanu. O pačios skaniausios ir sveikiausios yra namuose užaugintos. Juolab, kad tai nei ypatingos priežiūros, nei šilumos nereikalaujanti daržovė.

Kaip auginti salotas?

Salotos – tai vienmetis, atsparus šalčiui augalas. Paprastai jos skirstomos į lapines ir gūžines. Lapinės salotos auga esant 15 – 20 °C šilumos, o gūžinėms temperatūra gali būti keliais laipsniais žemesnė. Tiek vienos, tiek kitos rūšies sėklos pradeda dygti esant 4 – 5 °С temperatūrai, tačiau dygimui ir augimui palankiausia temperatūra 10 – 20 laipsnių. Daigeliai pakelia -2 °С, o paaugę augalai net -6 °С šaltį.

Beje, per tankiai pasėtos salotos atrodys varganai, todėl jas retinkite arba pikuokite. Galite daryti taip: salotas pasėkite vienu metu, tačiau vėliau dalį išdygusių išpikuokite, o kitą dalį praretinkite, taip suteikdami vietos laisvai augti. Salotos, kurių tarpai bus retinami, nesustabdys savo augimo, todėl derlių gausite anksčiau. O salotos, kurios bus pikuojamos, derlių duos vėliau. Pasinaudoję šia gudrybe salotų derliumi džiaugsitės ilgiau.

Nelepios, tačiau reiklios

Nors ir nereikalaujančios ypatingo lepinimo, vis tik salotos labai reiklios dirvai ir šviesai, ir labai svarbu nepersistengti tręšiant, ypač mineralinėmis trąšomis. Geram augimui būtinai reikia daug drėgmės, tačiau ir čia reikėtų neperlenkti lazdos, nes susidarius drėgmės pertekliui pradeda plisti grybinės ligos, pūva apatiniai lapai arba gūželės. Salotos puikiai auga, jei dirvoje prieš tai augo kopūstai, bulvės, pomidorai, agurkai ar pipirai.