Restauratoriai sutaupė Degučių bažnyčios interjerui

Nuotrauka Kultūros paveldo departamento

Baigta restauruoti ir konservuoti vienintelė Europoje trikampė medinė Degučių Šv.Vincento Ferero bažnyčia, esanti Šilutės rajone. Restauratoriai net sutaupė lėšų, už kuriuos buvo dar atgaivintas ir interjeras.

Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas, atliktus darbus priėmusi komisija, sudaryta iš Restauravimo tarybos, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio bei Šilutės savivaldybės specialistų pasidžiaugė, jog prieš tai eksterjerą sutvarkiusi bendrovė UAB „Žibai“ sutaupė pinigų, kurių pakako ir interjerui atgaivinti. Visi šios išskirtinės kultūros vertybės tvarkybos darbai įgyvendinti iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.

Po polichrominių, istorinių, menotyrinių, mikologinių ir kt. tyrimų architektorė-restauratorė Rūta Valainienė parengė restauravimo ir konservavimo projektą. Restauruojant bažnyčios vidų buvo atidengti net keturi dažų sluoksniai, senojo bažnyčios polichrominio dekoro fragmentai. Darbų metu buvo nuvalyta ir konservuota lubų tapyba, paryškinti ant sijų išlikę dekoro elementai, išsaugotas virš sakyklos esantis mėlynos spalvos su augaliniais motyvais tapybinis dekoras, suvienodintas sienų spalvinis tonas ir kt. Ant vienos lubų sijos rastas užrašas, kad pastarasis bažnyčios interjero – lubų, sienų, frizo, vargonų tribūnos dažymas buvo atliktas po 1984 m. Nutarta išsaugoti šį atidengtą užrašą.

Interjerą restauravo aukščiausios kategorijos specialistai – medžio ekspertas A.Šaulys, sieninės tapybos restauratorė A.Kaušinienė.

Liaudiškos architektūros formų, su trimis šoniniais pastatais, trišlaičiu stogu barokinė Degučių bažnyčia iškilo 1760-aisiais. Ją pastatė Vainuto seniūnas Tadas Bilevičius, o svarbiausi fundatoriai buvo Adomas Bilevičius su žmona Bogumila. Sprendžiant iš archyvinių dokumentų, Degučių maldos namuose gyvenimas tekėjo stebėtinai pastoviai. Parapija visada buvo maža, todėl neturtinga. Tačiau ne vienas dokumentas liudija, kad ji buvo tvarkingai prižiūrima. Per du su puse šimto metų bažnyčia nedaug tepasikeitė, nors buvo triskart atnaujinta – 1840m, XIXa.pabaigoje ir 1923-1938m. Ji paskelbta nekilnojamąja kultūros vertybe ir įtraukta į programą „Lietuvos baroko kelias“.

Be to, ši šventovė keliskart apstulbino netikėtais radiniais. Tvarkant eksterjerą tarp pastato sienų aptikti aukso siūlais siuvinėti bažnytiniai drabužiai. Polichrominių tyrimų metu vienoje iš sienų surastas konsekravimo kryžius, o palėpėje – į ritinėlį susuktas sakralinio, kaip manoma, XVIIIa. paveikslo fragmentas.