Pristatytas leidinys „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“

Asociatyvi KAM.lt nuotrauka

Sausio 6 d. Krašto apsaugos ministerijoje žiniasklaidos atstovams pristatytas leidinio „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“. Plačiajai visuomenei skirtą leidinį pristatė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir atsakingasis redaktorius, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento direktoriaus pavaduotojas dr. Karolis Aleksa.

Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, leidinys parengtas atsižvelgiant į naujas saugumo realijas ir su tuo susijusį ypatingą visuomenės dėmesį šalies saugumo ir gynybos klausimams. Ministras taip pat pabrėžė, kad leidinyje pateikiama informacija ir patarimai yra vertingi kovojant su priešu, taikančiu vadinamojo hibridinio karo metodus.

Beveik 100 psl. leidinyje, kurį parengė Krašto apsaugos ministerijos, kariuomenės ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos specialistai, pateikiama informacija apie valstybės veiksmus reaguojant į nelaimes, pavojus ir grėsmes taikos ir karo metu. Taip pat pateikiama būtiniausia informacija apie tai, ką reikia daryti patiems piliečiams, norint apsisaugoti nuo nelaimių ir prisidėti prie šalies gynybos.

Leidinyje daug dėmesio skiriama konkretiems, praktiniams patarimams kaip elgtis nelaimių metu, pasirodžius priešiškiems kariams ar prasidėjus karui: pavyzdžiui, kokius daiktus pasiimti evakuojantis, kaip elgtis įvykus sprogimui, kaip elgtis patekus po nuolaužomis, ką daryti jei nepavyko evakuotis iš miesto, kuriame priešiški kariai ir kt.

Parengto leidinio elektroninė versija bus prieinama Krašto apsaugos ministerijos internetinėje svetainėje. Spausdintas leidinys bus platinamas mokykloms, bibliotekoms, per krašto apsaugą remiančias, jaunimo ir kt. nevyriausybines organizacijas, kitais būdais.

10 patarimų, kaip išgyventi karo metu

1. Išsaugoti šaltą protą. Nepanikuokite ir nepraraskite sveikos nuovokos. Šūviai už lango dar nėra pasaulio pabaiga. Net jeigu jūsų laiptinėje įsikūrė sužeistųjų priėmimo punktas, o kaimyniniame bute įsitvirtino kulkosvaidininkai, tai dar nereiškia, kad turite bėgti, kur akys mato. Toks sprendimas jums gali kainuoti gyvybę. Įvertinkite, kas į ką šaudo ir kodėl.

2. Laikytis atokiau nuo karių. Jeigu jūsų būstas atsidūrė aktyvių karinių veiksmų zonoje – turite trauktis. Ypač, jei šalia jūsų įsitvirtino vienos ar kitos pusės kariai. Anksčiau ar vėliau jie pradės susišaudymą, o, būdamas beginklis civilis, jūs galite tapti atsitiktine auka.

3. Pasirūpinti atsargomis. Didmiesčių problema – juose labai trūksta maisto. Kaime atsargų galima rasti daugiau, o didžiuosiuose miestuose gauti maisto gali tapti didele problema jau praėjus parai nuo karinių veiksmų pradžios. Pirkti maisto atsargas įmanoma tik iš anksto. Nuaidėjus pirmiesiems šūviams ir atsiradus realiai grėsmei žūti, parduotuvės bus uždaromos, jos gali tapti plėšikų taikiniu. Tikėtina, kad maisto sandėlius, produktų bazes ar didesnius prekybos centrus perims pasipriešinimo ir šalies gynybos veiksmus vykdantys kariškiai, nes jie privalo užsitikrinti maisto atsargas.

4. Apsirūpinti vandeniu. Vanduo – itin didelė problema. Vykstant aktyviems kariniams veiksmams dažniausiai jis tiesiog išjungiamas. Be to, gali būti ir dėl diversijos aktų, ir atsitiktinai pažeisti vandentiekio vamzdžiai. Nereikia panikuoti. Yra vietų, kuriose vanduo kaupiasi. Viena jų – tualeto bakelis. Prisipilkite šio vandens į indus. Jo vienam žmogui pakaks savaitei. Vandens gali būti ir tirpstančiame šaldutyve. Be to, daugelis mūsų namuose laikome skysčių ir maisto atsargų. Prieš pasitraukdami iš būsto pasiimkite tai, kas būtiniausia.

5. Nelaikyti visko vienoje vietoje. Jei rengiatės pasitraukti iš konflikto ar karo zonos, susidėkite atsargas į krepšius, kuriuos galėsite panešti. Jei aplinkui šaudo, į automobilį nesėskite – jis taps lengvu taikiniu ir nė viena kariaujanti pusė jums laisvai judėti neleis. Karo zonoje galimas pavojaus šaltinis yra likviduojamas. Juo labiau kad prasidėjus karui keliai sugadinami arba uždaromi. Būtinai susidėkite vieną mažesnę kuprinę, kurioje būtų maisto ir vandens. Jos niekada nenusiimkite. Kuprinę neškite tik ant nugaros. Ant pilvo neturi būti jokių daiktų, nes nuaidėjus šūviams jūs turėsite kristi ant žemės. Jei nešuliai neleis jums priglusti prie žemės, tapsite lengvu taikiniu.

6. Aiškiai parodyti, kad esate civilis. Pasiimkite baltą antklodę ar paklodę ir apvyniokite ja kuprinę. Jokių maskuojamųjų spalvų ar kariškų simbolių negali būti jūsų aprangoje, jokių specialių pirštinių, matomoje vietoje pakabintų medžioklinių peilių ar gertuvių. Jūs esate civilis ir turite tai iš karto parodyti. Karo lauke kas atrodo kaip karys, tas ir kariauja. Jei esate civilis ir tai aiškiai parodote, vargu ar kas nors skubės jus žudyti. Aišku, tai nereiškia, kad galite laisvai vaikščioti miesto gatvėmis visiškai nesisaugodami. Atsitiktinė kulka gali atlėkti bet kuriuo metu.

7. Neaukoti gyvybės dėl nuosavybės. Prisiminkite, kad jokie pasaulio turtai neverti jūsų gyvybės. Jeigu į jūsų butą atėję ginkluoti kariai ėmė kraustyti spintas, jokiu būdu neprovokuokite konflikto. Gerai, jei pavyks ramiai išeiti pro duris. Kiekvienas bandymas pasipriešinti, apginti bet kokį savo turtą (būstą, automobilį, vertingus daiktus ir pan.), įrodinėti savo teises tik iššauks agresiją. Tai būtina atsiminti, ypač jei šalia jūsų vaikai. Dažniausiai jokie prašymai ir maldavimai, jog keliaujate su vaikais, nepadės. Jau aptarėme, kad reikia dėtis dvi kuprines – didesnę ir mažesnę. Didelė tikimybė, kad, atėmus didesniąją kuprinę, mažesnioji liks jums, jei parodysite, kad joje yra tokie patys daiktai, kaip ir didžiojoje – vanduo, maistas, šilti rūbai (jei lauke šalta). Prisiminkite, kad karo veiksmai ne vien jus paskatins palikti namus. Keliaudami didesnėmis grupėmis žmonės paprastai padeda vieni kitiems, padidėja jų galimybės apsiginti nuo plėšikų.

8. Pamiršti smalsumą. Jūsų tikslas – ištrūkti iš miesto ar kovos veiksmų zonos. Jokių nukrypimų nuo kurso, kad pasižiūrėtumėte, kas vyksta. Per mūšius miestuose abi kariaujančios grupės plačiai naudoja diversantų grupes, todėl bet koks susitikimas su jais gali būti lemtingas – galite būti palaikytas priešu, šnipu ar panašiai ir sunaikintas.

9. Keliauti tik dieną. Vykstant karo veiksmams su nešuliais per parą nueiti 10-15 kilometrų yra normalu. Nesitikėkite ištrūkti greitai, ypač jei keliaujate su vaikais. Vaikams tokia kelionė yra rimtas išbandymas, todėl itin venkite judėti tamsoje. Dėl savo saugumo jūs turite būti gerai matomi. Naktį civilį nuo kario atskirti labai sunku, todėl tikimybė sulaukti kulkos išauga kelis kartus. Pasirinkite tinkamą vietą nakvynei. Nedekite ugnies. Pamirškite cigaretes – jų kvapas ir liepsna lengvai patrauks nereikalingą dėmesį

10. Neiti bet kur – ieškoti kontrolės punkto. Šiuolaikiniai miestai dažnai supami žiedinių kelių. Tai leidžia miestą apsupti labai greitai. Retai kada prasidėjus karo veiksmams vykdoma visiška miesto blokada. Dažniausiai bėgantys civiliai išleidžiami pro tam skirtus punktus. Būtent jų ir ieškokite, neikite bet kur. Kontroliniai punktai tam ir įrengti, kad iš apsupties civiliai galėtų saugiai išeiti. Nenustebkite, jei punkte iš jūsų bus atimta viskas, ką nešate vertinga. Jūs – priešiškos valstybės gyventojas. Kariams jūsų mantos tampytis nereiks, todėl jie gali paimti viską ir tai sandėliuoti. Jums svarbiausia pasitraukti iš karo veiksmų zonos. Apsuptį palikti be jokių asmeninių daiktų yra normalu. Net jei manote, kad papuošalus paslėpėte labai gerai, patikėkite, būtent ten kariai ieškos pirmiausia. Ištrūkę iš karo veiksmų zonos aiškiai nusibrėžkite tolimesnį maršrutą. Galbūt pasiekiamu atstumu yra jūsų sodas, kur turite maisto ir šiltų drabužių. Galbūt žinote artimiausią kaimo sodybą, kur galima gauti geriamojo vandens. Eiti žinomu maršrutu bus patogiau ir saugiau. Stenkitės nepasiklysti. Atgavę jėgas turėsite priimti sprendimą. Jei norite toliau trauktis – jūsų galutinis tikslas turi būti artimiausios draugiškos valstybės siena. Jei jūsų valstybė apsupta priešų, be dokumentų ir pinigų trauktis į užsienį bus beveik neįmanoma. Turėsite likti šalyje ir įsitraukti į pasipriešinimo judėjimą: būti pasiuntiniais, maisto tiekėjais, o gal ir tiesiogiai ginklu ginti savo šalį arba tiesiog stengtis išgyventi ten, kur karo veiksmai nėra tokie aktyvūs.

Jei evakuotis nepavyko, būtina:

1. Pasirūpinti maistu. Išgyvens tie, kurie turės, ką valgyti, ką gerti ir ką mainyti į tai, ko trūksta (arba, pavyzdžiui, turės ką išmainyti į teisę pereiti pro saugomą sargybos postą). Jeigu einate į parduotuvę – pasikvieskite draugų. Taip galėsite parsinešti daugiau produktų, mažesnė tikimybė, kad grįžtantį jus apiplėš.

2. Įsigyti ginklą. Tai priemonė apsisaugoti nuo banditų. Atkreipiame dėmesį, kad ginklą naudoti galime tik savigynos tikslu.

3. Įvertnti, ar jūsų būstas yra šalia minosvaidžio pozicijos, ar ant jūsų namo stogo įsitaisė snaiperis, taip pat ar jūsų būstas gali patekti į „valymo zoną“. Priešininkai stengsis sunaikinti minosvaidžio poziciją, o snaiperių pozicijos gali būti apšaudomos netgi tankų. Namai dažniausiai „valomi“ labai grubiai (metamos ir granatos). Jei jūsų būstui gresia toks pavojus, būtina greitai iš jo pasitraukti.

4. Neliesti žuvusiųjų. Po lavonu gali būti granatų, todėl, norėdami paimti žuvusiojo ginklą ar šovinius, padarykite tai jo neapversdami ir kruopščiai neapieškodami.

5. Susirasti likimo draugų. Jeigu jau likote mieste, stenkitės telktis draugėn su pažįstamaisiais, draugais, giminaičiais – kartu bus daug lengviau apsiginti nuo banditų ir marodierių.

6. Įsirengti slėptuves. Visuose daugiabučiuose yra sandėliukų. Juose galima slėptis nuo bombardavimų, kartu tai gera vieta produktų, kuro, medikamentų paprastoms atsargoms saugoti. Jeigu neturite sandėliuko, tokiu atveju galite įsirengti saugų kambarį. Labiausiai tinka mūrinio namo apatinis aukštas. Pasirinkite kambarį, kuriame mažiausiai langų, nes juos privaloma užtaisyti. Tačiau nepamirškite, kad langas yra tinkamiausias atsarginis išėjimas, nes jeigu aklinai užsibarikaduosite, užgriuvus perdangoms, būsite įkalinti.