Nuo ketvirtadienio, liepos 16 d., prasideda vėžiavimo sezonas, kai leidžiama gaudyti plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius. Jis tęsis iki spalio 14-osios.
Šiuos vėžius galima gaudyti tik bučiukais, ne ilgesniais nei 1 m ir ne platesniais nei 0,5 m, ir samteliais – draudžiama rankomis, graibštais ar kitais būdais. Vienas žvejas gali naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius. Per vieną žvejybą leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 ne mažesnių nei 10 cm plačiažnyplių ar siauražnyplių vėžių.
Invazinius – rainuotuosius ar žymėtuosius – vėžius galima gaudyti ištisus metus bet kokiais būdais: rankomis, graibštais, bučiukais ar samteliais. Nei jų, nei leidžiamų sugauti vėžių skaičius ar dydis nėra ribojami. Aplinkosaugininkai primena, kad gaudant invazinius vėžius sugautus plačiažnyplius ar siauražnyplius vėžius privalu nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį. Vėžiams, tiek vietiniams, tiek invaziniams, gaudyti reikia įsigyti mėgėjų žvejybos bilietą.
Plačiažnypliai vėžiai yra vienintelė vietinė rūšis, visada gyvenusi Lietuvos upėse ir ežeruose. Šiuo metu visoje Europoje jie sparčiai nyksta, nes juos išstumia ateiviai – rainuotieji ir žymėtieji vėžiai.
Rainuotąjį vėžį lengva atskirti pagal ant pilvelio nugarinės pusės esančias rudas (tamsiai raudonas) skersines juostas. Žymėtasis vėžys išsiskiria ryškia šviesia dėme ant žnyplių. Siauražnyplis vėžys turi šiurkštų kiautą ir siauras žnyples.
Kaip sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, labai svarbu pažinti vėžius ir jokiu būdu neperkelti rainuotųjų ir žymėtųjų į kitus vandens telkinius. Būdami atsparūs vėžių marui, jie užkrečia šia mirtina liga vietinius vėžius ir užima jų buveines. Jie, skirtingai nuo vietinių vėžių, yra aktyvūs ir šaltuoju metų sezonu, rudenį sunaikina ypač daug neršiančių žuvų (lašišų, šlakių, vėgėlių, sykų, seliavų) ikrų ir jauniklių.
Net po žvejybos vandens telkinyje, kuriame gyvena rainuotieji vėžiai, patartina išdžiovinti tinklelius gyvai žuviai laikyti, taip pat valtį ir kitas priemones, prieš pervažiuojant žvejoti į kitą vandens telkinį. Priešingu atveju vėžių maro sporos ir invaziniai vėžiukai gali būti perkelti su drėgnu žvejybos inventoriumi.
Sidabrinės eglutės – tai viena iš populiariausių Kalėdų medžių rūšių, kurios ypač vertinamos dėl savo neįprastos išvaizdos ir » Daugiau
Kai ateina laikas atsisveikinti su senomis padangomis, kurios ištikimai vežė mus į daugybę kelionių, būtina pagalvoti apie jų » Daugiau
Gamta – visų mūsų namai. Tad turime elgtis taip, kad saugotume gamtą ir mus supančią aplinką, juo labiau, » Daugiau
Poilsiautojų ir žvejų pamėgti Klaipėdos ir Šilutės rajonų vidaus vandenų keliai, Kuršių mariose įrengtas vandens kelias į Ventę » Daugiau
Šiandien yra paskutinė diena, kai draudžiama žvejoti lydekas. Jas jau galima gaudyti nuo rytojaus, balandžio 21-osios, ir žvejoti » Daugiau
Vasara – atostogų metas, metas, kai norisi kažkur pakeliauti, atrasti ir pažinti mūsų Lietuvos bei kaimyninių šalių lankytinas » Daugiau
ŠilutĖs r. savivaldybė informuojame, jog atšauktas draudimas maudytis Kuršių mariose, maudykloje ties Kintais, ir Šyšos upės maudykloje ties » Daugiau
Kiekvieną vasarą Šilutės rajono savivaldybės švietimo skyrius skelbia vaikų ir jaunimo vasaros poilsio organizavimo projektų konkursą. Šiame konkurse » Daugiau
Pasibaigus mokslo metams, birželio 11-22 dienomis, Juknaičių pagrindinėje mokykloje vyko vaikų vasaros poilsio stovykla „Smalsučiai“. Joje atostogas aktyviai » Daugiau
Gegužės 25 d. Šilutės rajono savivaldybėje esančiose Žemaičių Naumiesčio tvenkinio maudykloje, Kuršių marių ties Kintais maudykloje, Atmatos upėje » Daugiau
Parašykite komentarą