Portretas, tapytas akvarele – išraiškos forma

Nuotraukos Birutės Morkevičienės

Balandžio 5 d. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta šilutiškės dailininkės Neringos Matačiūtės akvarelių paroda „Autoportretai 2“.

Į parodos pristatymą atėjo nemažas būrys šilutiškių, draugų ir pažįstamų, bendradarbių, kurie su dideliu susidomėjimu apžiūrinėjo parodą. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Aldona Norbutienė susirinkusiems papasakojo, kad tai jau antroji Neringos Matačiūtės paroda bibliotekoje. „Pirmoji grafikos darbų paroda buvo eksponuojama bibliotekoje 2007 metais kartu su Agne Vingyte, kai Neringa ir Agnė dar buvo gimnazistės. Tad netruko prabėgti dešimt metų, ir šiandien turime naują Neringos darbų parodą“, – kalbėjo A.Norbutienė. Po to perskaitė vieną to meto lankytojų atsliepimą: „Įspūdingi Neringos Matačiūtės darbai. Nenustok kurti ir žavėti aplinkinius tuo, ką tikrai sugebi. Ačiū už suteiktas trumpas euforijos minutes žiūrint į tavo darbus. Lauksime antrosios parodos. Neringa prašymą įvykdė.

Neringa piešia nuo vaikystės. Kaip pati prisimena, laukė, kad kuo greičiau pereitų mokytis į antrą klasę ir galėtų pradėti mokytis dailės mokykloje. Vėliau mokėsi Kaune, baigė taikomosios grafikos specialybę, po to dailės terapijos studijas. Šiandien žinias puikiai pritaiko ir kasdieniniame darbe Šilutės Kultūros ir pramogų centre, kur dirba scenografe, ir Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre. Parodos pristatyme Neringa rašo: „Ciklą „Autoportretai“ galima traktuoti dvejopai: vidinio ir išorinio veido tyrinėjimas. Čia nagrinėju savo personas – išoriniam pasauliui skirtas kaukes ir vidinę „aš“ – savastį, kuri visada bus nežinoma“. Žiūrėdama į savo piešinius, Neringa nedaugžodžiavo, o kvietė pasižiūrėti į parodoje eksponuojamus darbus ir pabandyti patiems atsakyti į kylančius klausimus. Žinoma, ji turi mėgstamiausią savo piešinį, kuriame, atrodo, tikroji ji esanti ir su kuriuo būtų sunku atsisveikinti.

Paprastai ir nuoširdžiai Neringa atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimas. Parodos lankytojai  vaikščiojo nuo vieno paveikslo prie kito, žvelgė į akis, kurios, kaip sakė vienas parodos svečias, kažkokios neužbaigtos, ir bandė įsižiūrėti tarsi į save. Prie portretų gražiai dera fonas, kuris kiekviename paveiksle vis kitoks – paprastas, išlietas skirtingais atspalviais, ar iš mažų detalių sulipdytas… Akį traukė ir keletas eksponuojamų kitokio pobūdžio kūrinių, kurie taip pat atspindi dailininkės vidinį pasaulį.

Pasidžiaugti paroda ir palaikyti bendradarbę atėjo Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova ir padovanojo žydinčių narcizų puokštę. Gėlių dovanojo artimieji ir draugai, kurie linkėjo nebelaukti dešimties metų ir vėl surengti parodą.