Kad būtų tinkamai pasiruošta artėjančiam šildymo sezonui…

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Kad šaltuoju metų laiku būtų saugu namie ir nekiltų nelaimė, būtina jam tinkamai pasiruošti. Galima pripažinti, kad gyventojai vis labiau domisi šildymo sistemų, dūmtraukių priežiūra. Tokią tendenciją rodo faktiniai duomenys: Pagėgių savivaldybėje per 2010 m. kilo 4 gaisrai, kurių priežastis buvo šildymo sistemų, dūmtraukių nepriežiūra, o 2011 m. tokių gaisrų kilo tik 2. Tačiau net ir vienas gaisras gali turėti itin skaudžių pasekmių – dažniausiai gaisrai dėl šildymo sistemų ir dūmtraukių nepriežiūros kyla tamsiu paros metu, todėl yra didelė tikimybė namų gyventojams apsinuodyti ar net žūti nuo smalkių, dūmų. Tokie gaisrai yra pastebimi vėlai – jau patalpos būna pilnos dūmų, liepsna būna apėmusi kambarį, perdengimą, palėpę. Dažniausiai gaisrus, kurių priežastimi yra dūmtraukių, šildymo sistemų nepriežiūra pastebi kaimynai, nes degančio pastato pašvaistės, sproginėjančio šiferio garsas pabudina būtent artimiausius kaimynus, o ne namo savininkus. Todėl tarpusavio kaimyniška pagalba, vienas kito pasaugojimas gali ne tik sumažinti gaisro nuostolius bet taip pat išgelbėti kaimynų gyvybes. Pastebėjus gaisrą būtina kuo skubiau skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą Tel. Nr. 112. Esant dūmtraukių, šildymo sistemų gedimui gaisras paprastai vystosi lėtai, kol tampa ženkliai pastebimas dėl stipriai uždūmintų patalpų, matomos liepsnos, todėl namie pajutę net menkiausią dūmų kvapą būtinai kruopščiai apžiūrėkite savo krosnis, sieneles, pajungimus, dūmtraukius. Net menkiausias įtrūkimas sandūrose gali sukelti gaisrą, nes išlėkusi kibirkštis ilgainiui gali išsiplėtoti į nesuvaldomą gaisrą. Kaip rodo praktika, dažniausiai įtrūkimai dūmtraukiuose, šildymo sienelėse atsiranda ties perdengimu, sąlyčio vietose su sienomis, medinėmis staktomis, kraige, todėl šias vietas būtina itin atidžiai apžiūrėti. Įpusėjus šildymo sezonui gaisrai kyla taip pat dėl per arti esančių medinių konstrukcijų nuo šildymo sienelių, krosnių, nes jos nuo šildymo sezono pradžios išdžiūsta ir kaupia savyje šilumą, todėl medinės konstrukcijos, pasiekusios kritinę temperatūrą, gali savaime užsidegti, ypač per didesnius šalčius, kuomet šildymo krosnys ir sienelės yra itin stipriai įkūrenamos. Tuo tikslu būtina stabėti jų temperatūrą, papildomai apsaugoti. Šiais laikais labai populiaru apkalti dūmtraukius gipso plokštėmis, tačiau estetinis grožis gali labai brangiai kainuoti – dūmtraukis nuolatos trūkinėja (dėl temperatūrų skirtumo, keičiamo kuro krosnyje), todėl per atsiradusius įtrūkimus išlėkusios kibirkštys nebūtinai sukels gaisrą, tačiau nuolatos skleis dūmus ir kitas sveikatai labai kenksmingas medžiagas. Priešgaisriniai reikalavimai šiuo klausimu yra labai griežti – dūmtraukis turi būti prieinamas per visą perimetrą ir aukštį, nutinkuotas ir nubalintas (nudažytas specialiais dažais). Tinkuojant yra užglaistomi įtrūkimai, o balinimas būtinas, kad lengvai ir greitai būtų galima atrasti net menkiausius įtrūkimus. Privalu išlaikyti saugius atstumus nuo dūmtraukių, šildymo sistemos įrenginių iki artimiausių degių konstrukcijų (ypač ties perdengimu ir kraige). Ne kartą yra kilę gaisrai dėl džiovinamų arbatžolių ant dūmtraukių mansardose. Patalynės ir drabužių džiovinimas ant šildymo sienelių taip pat draudžiamas. Patys šildymo įrenginiai (krosnys, katilai) taip pat privalo būti techniškai tvarkingi, prižiūrimi ir eksploatuojami pagal gamintojo nurodymus. Draudžiama kūrenti krosnis ne tos rūšies kuru, koks yra skirtas konkrečiam šildymo įrenginiui (ne visus katilus galima kūrenti durpių briketais, anglimis), tai yra nurodyta įrenginio techniniame pase, rekomendacijose. Smilkstančias anglis ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų ir statinių. Draudžiama be priežiūros palikti neautomatinius katilus. Eksploatuojant šildymo įrenginius, draudžiama: laikyti kurą arčiau kaip 1 m nuo pakuros, įkurti juos ypač degiais, labai degiais ir degiais skysčiais, kūrenti anglimi, koksu, skystuoju kuru ar dujomis arba kitu šildymo įrenginiui nepritaikytu kuru, kūrenti esant atidarytoms pakuros durelėms, naudoti vėdinimo kanalus dūmams šalinti, palikti be priežiūros kūrenamas krosnis, židinius ir leisti juos prižiūrėti mažamečiams vaikams. Iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius būtina išvalyti suodžius. Draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų. Prie vieno dūmtraukio (kamino) galima prijungti dviejų krosnių, sumūrytų to paties aukšto viename bute, dūmų kanalus. Šiuo atveju bendro dūmtraukio (kamino) viduje turi būti ne plonesnė kaip 120 mm storio, 1 m aukščio pertvara, skirianti abiejų krosnių dūmų kanalus. Pertvaros aukštis skaičiuojamas nuo atskirų krosnių dūmų kanalų sujungimo vietos apačios. Dūmtraukių (kaminų) skerspjūviai priklauso nuo uždarojo degimo krosnių šiluminės galios ir turi būti tokie: 140 x 140 mm – krosnių iki 3,5 kW galios, 140 x 200 mm – krosnių nuo 3,5 kW iki 5,2 kW galios, 140 x 270 mm – krosnių nuo 5,2 kW iki 7 kW galios. Apvalių dūmtraukių (kaminų) skerspjūvio plotas neturi būti mažesnis už nurodytų stačiakampių dūmtraukių (kaminų) skerspjūvio plotą. Malkomis kūrenamų uždarojo degimo krosnių dūmtraukiuose (kaminuose) būtina įrengti po du sandarius užkaiščius (sklendes), o anglimis ir durpėmis kūrenamų krosnių – po vieną užkaištį su 15 mm skersmens kiauryme. Dūmtraukių (kaminų) aukštis, skaičiuojant nuo krosnies ardelių iki dūmtraukio (kamino) viršaus, turi būti ne mažesnis kaip 5 m. Dūmų traukai padidinti leidžiama naudoti tam tikslui skirtus mechaninius ventiliatorius, kurie įrengiami kamino viršuje. Dūmtraukių (kaminų) viršus turi būti: a) ne žemiau kaip 0,5 m virš plokščio stogo; b) ne žemiau kaip 0,5 m virš stogo kraigo arba parapeto, jeigu atstumas tarp dūmtraukio (kamino) ir kraigo arba parapeto mažesnis kaip 1,5 m; c) ne žemiau stogo kraigo arba parapeto, jeigu atstumas tarp dūmtraukio (kamino) ir stogo kraigo arba parapeto yra nuo 1,5 iki 3 m; d) ne žemiau linijos, esančios nuo kraigo žemyn 10o kampu horizontalios krypties atžvilgiu, kai dūmtraukis (kaminas) yra daugiau nei per 3 m nuo kraigo. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti apačioje turi būti 250 mm gylio nišos ir pravalomosios angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis. Plytų dūmtraukio (kamino) viršų (0,2 m aukščiu) reikia apsaugoti nuo kritulių. Ant dūmtraukių (kaminų) draudžiama statyti stogelius, deflektorius arba kitokius dūmų kanalo antgalius. Jei pastato stogo danga yra degi, dūmtraukiai (kaminai) privalo turėti kibirkščių gaudiklius. Tam reikalui vartojami metaliniai tinkleliai su angomis, ne didesnėmis kaip 5 x 5 mm. Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų, 250 mm iki degių apsaugotų pastato konstrukcijų. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm. Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus.

Informaciją parengė Tauragės APGV VPPS vyr. inspektorius Alvydas Mikašauskas