Jaunimas – potencialios saulės spindulių aukos

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Vasara jau įsibėgėjo! Ar yra bent vienas žmogus, kuris nenori laiko leisti lauke besideginant, plaukiojant, žaidžiant įvairius žaidimus paplūdimyje ar tiesiog iškylaujant. Nors vasaros teikiami malonumai yra viliojantys ir smagūs, įsitikinkite, ar Jums jų nebus per daug…

Paskutiniaisiais dešimtmečiais įvairiose pasaulio šalyse atlikti tyrimai atskleidė, kad saulė yra labai svarbus rizikos veiksnys žmonėms, piktnaudžiaujantiems saulės spinduliais. Odos sutrikimų, sąlygojamų ultravioletinio spinduliavimo, spektras labai platus: nuo nudegimų ir įvairių fotoalergijos formų, iki lėtinių odos pakenkimų – ankstyvo odos senėjimo ar net piktybinių odos ligų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, didžiausios odos vėžio rizikos teritorijos yra tos šalys, kurių gyventojai yra blyškiaodžiai, o įdegis – grožio etalonas. Kaip žinia, tokių šalių grupei galima priskirti ir Lietuvą. Higienos instituto sveikatos informacijos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2009 metais vyrų sergamumas odos vėžiu 100 000 gyv. buvo 56,3 atv., melanoma – 6,9 atv., o moterų – atitinkamai – 77,9 ir 9 atv./100 000 gyv. (palyginimui, 2000 metais vyrų sergamumas odos vėžiu buvo 35,3 atv./100 000 gyv., melanoma – 3,6 atv., o moterų – atitinkamai 55,6 ir 7,8 atv./100 000 gyv.). Nors Lietuvoje, palyginti su Š. Amerikos, Š. Europos šalimis, Australija, N. Zelandija, sergančiųjų melanoma mažiau, tačiau jų nuolat daugėja, išlieka tokia pati tendencija kaip ir visame pasaulyje.

Prognozuojama, jog odos melanoma dėl greito metastazavimo ir didėjančio vis jaunesnio amžiaus žmonių sergamumo taps pačiu pavojingiausiu vėžiu. O prielaida, kad odos melanomų susiformavimas susijęs su vaikystėje patirtais stipriais nudegimais, įrodyta daugeliu epidemiologinių tyrimų. Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro atlikto tyrimo duomenimis, net 51,7 proc. Vilniaus miesto 9 – 12 klasių mokinių bent kartą gyvenime buvo nudegę iki raudonumo ar pūslių, iš jų, specialiai besideginant, – 74,6 proc. merginų ir 69,4 proc. vaikinų.

Deja, daugelis žmonių nežino, kaip apsisaugoti nuo neigiamo saulės spindulių poveikio ir saugantis mažinti riziką vystytis piktybiniams odos susirgimams. Tad Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras primena, jog Žemę pasiekiančių UV spindulių kiekis priklauso nuo:

– saulės padėties (kuo saulė aukščiau, tuo spindulio kelias atmosferoje trumpesnis ir tuo daugiau spindulių pasiekia žemę);

– debesuotumo (kuo storesnis debesų sluoksnis, tuo daugiau UV spindulių sulaiko);

– UV spindulių atsispindėjimo nuo žemės paviršiaus (yra paviršių, kurie atspindi saulės spindulius, taip padidindami gaunamą UV spindulių dozę, pvz.: būnant paplūdimyje gaunama papildoma UV spindulių dozė, atsispindėjusi nuo smėlio (atsispindi iki 25 proc.), o kalnuose – nuo sniego (ką tik iškritęs sniegas atspindi iki 80 proc. spindulių) ir uolų; vanduo praleidžia iki 95 proc. spindulių, iš kurių apie 40 proc. prasiskverbia iki 0,5 m gylio;

– vietovės aukščio virš jūros lygio (esančias aukščiau virš jūros lygio vietoves pasiekia daugiau UV spindulių (vidutiniškai kas 1000 metrų UV spinduliavimas padidėja 10 – 12 proc.));

– platumos (kuo arčiau pusiaujo, tuo UV spindulių kiekis pasiekiantis žemę didesnis, na ir žinoma,

– atmosferos ozo sluoksnio (kuo ozono sluoksnis storesnis, tuo daugiau UV spindulių jis sugeria ir tuo mažiau spindulių pasiekia žemės paviršių).

Atmosferos ozono plonėjimas stratosferoje leidžia augti UV-B lygiui prie Žemės paviršiaus ir didina gyvų organizmų DNR pokyčių pavojų. Sumažėjus ozono kiekiui 1 proc., UV-B kiekis gali padidėti 2 proc. Todėl labai svarbi UV spinduliuotės stebėsena Žemės paviršiuje. Viena iš pagrindinių stebėsenos priemonių – UVI ( tarptautinis UV spindulių matavimo standartas). Jo tikslas yra nurodyti galimus neigiamus sveikatos poveikius ir paskatinti žmones saugoti save. Kuo didesnis UVI, tuo didesnė tikimybė nesisaugant pažeisti odą ir akis ir reikalingas mažesnis laiko tarpas, kad pasimatytų neigiamas UV spindulių efektas. Apsauga nuo saulės turėtų būti naudojama, kai UVI pasiekia 3 ir daugiau. UVI reikšmės mūsų platumoje svyruoja nuo 1 iki 9 ir skirstomos taip: 1 – 2 – žemas, 3 – 5 – vidutinis, 6 – 7 – aukštas, 8 -10 – labai aukštas, 11 – ekstremalus. UVI skelbiamas spaudoje balandžio – rugsėjo mėnesiais ir apskaičiuojamas vidurdieniui, kuris Lietuvoje yra apie 13 val. 30 min.

Norint praktiškai naudotis UVI, reikia žinoti savo odos tipą. Vidurio Europos gyventojams būdingi keturi:

– I tipo žmonių oda labai balta, itin reaguoja į saulės spindulius, neįdega, o nudega. Tai melsvų akių, neretai turintys strazdanų, rusvų plaukų žmonės. Jie saulėje be apsaugos gali būti ne ilgiau kaip 10 min.

– II tipo oda šviesi, bet plaukai tamsesni, akys mėlynos. Įdega jie silpnai, pirma beveik visada nudega. Saulėje be apsaugos priemonių jie gali pabūti ilgiau – 20 min.

– III tipo oda atsparesnė saulės spindulių poveikiui. Oda turi rusvą atspalvį, plaukai rudi, akys žalios arba pilkos, oda gerai įdega, nudega retais atvejais. Saulėje be apsaugos jie gali išbūti iki 30 min.

– IV tipo odą turintys žmonės saulėje be apsaugos gali išbūti iki 45 min. Jų oda šviesiai ruda, plaukai juodi, akys rudos. Jie labai gerai įdega, niekada nenudega.

Norėdami išvengti nemalonių saulės spindulių padarinių (nudegimų, priešlaikinio odos senėjimo, fototoksinių ir alerginių reakcijų, raukšlių, odos vėžio, įskaitant ir melanomą), išmokite tinkamai elgtis saulėje ir apsaugokite save bei savo artimuosius nuo neigiamų saulės spindulių padarinių. Tad Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras pataria:

– vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 14 val. dienos metu (šį laiką praleiskite mirguliuojančiame pavėsyje);

– nuo tiesioginių saulės spindulių saugoti ne tik labai jautrią veido, kaklo, krūtinės odą, bet ir galvą, pridengiant šiaudine skrybėle ar gerai orą praleidžiančiu audeklu;

– pasirinkti tinkamą aprangą: geriausia apranga yra iš natūralaus pluošto audinių, balta arba šviesi, laisva, skalbiama kasdien;

– avėti lengvą, natūralaus pluošto avalynę;

– dėvėti kokybiškus akinius nuo saulės (akių ragena, tinklainė ir lęšiukas yra labai jautrūs saulės spinduliams, tiesioginiai saulės spinduliai gali pagreitinti kataraktos ir kitų nemelanominių akių ligų atsiradimą), kurie turėtų būti su specialiu apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru;

– prisiminti, jog lęšiai ir paprasti akiniai neapsaugo akių nuo ultravioletinių spindulių poveikio;

– gerti daug skysčių (vandens su citrina, sulčių, mineralinio vandens), kai saulėje praleidžiate didesnę laiko dalį, nes prakaituojant prarandama daug skysčių;

– vengti putojančių ar kofeino turinčių gėrimų, nes juos vartojant audiniai ir taip netenka daug vandens;

– neapsigauti ir nepamiršti, kad debesuotą dieną ultravioletinių spindulių poveikis yra beveik toks pat kaip ir saulėtą, iki 80 proc. saulės ultravioletinių spindulių vistiek prasiskverbia į odą;

– nepiktnaudžiauti saule, norint išsigydyti spuogus (nors pačius spuogus UV spinduliai veikia teigiamai, bet oda aplink spuogus dėl intensyvaus saulės poveikio storėja, to pasekoje užsikemša poros ir susidaro sąlygos naujiems spuogams formuotis);

– jautrią odą turintiems asmenims ir vaikams naudoti apsaugines priemones nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 apsaugos faktoriumi.

Primename, kad saulėje degintis nepatartina, jeigu:

– Jūs turite I arba II odos fototipą,

– Jums mažiau negu 18 metų,

– turite daug (daugiau negu 50) apgamų,

– Jūs esate strazdanotas (-a),

– vaikystėje bent kartą buvote nudegęs (-usi) iki raudonumo ar pūslių,

– turite ikivėžinių ar piktybinių odos pakitimų,

– turite saulės pažeistą odą,

– naudojate kosmetinius gaminius (jie gali padidinti jautrumą UV spinduliams),

– vartojate vaistus (antranalines rūgštis, tam tikrų rūšių antibiotikus, priešvėžinius preparatus, diuretikus, porfirinus, salicilo rūgštį ir kt.), kurie gali sukelti fototoksines reakcijas.

Parengė Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Dovilė Jakubavičiūtė