Infekcinių ligų sukėlėjus vasarą dažnai platina ir musės

Nuotrauka Natural-wild-life.blogspot.com

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, jog vasarą įkyriai aplink namus ar poilsiavietę besisukančios musės gali platinti daugybę infekcinių ligų ir tapti žarnyno infekcinių ligų protrūkių priežastimi. To išvengti galima pasirūpinus aplinkos tvarka, tinkamu maisto produktų laikymu ir asmens higiena.

Per dieną musė gali nuskristi iki 7 kilometrų ir ant savo kojų pernešti net 6 mln. bakterijų. Tūpdamos ant išmatų, šiukšlynų, įvairiausių pūvančių atliekų, dvėselienos, savo kojomis, plaukeliais, burnos organais perneša įvairius mikrobus, ligų sukėlėjus, parazitinių kirmėlių kiaušinius. Daug ligų sukėlėjų jos nešioja ir savo žarnyne, kuriuos platina kartu su išmatomis, nutūpdamos ant maisto produktų, indų, drabužių, baldų.

Susirgusius žarnyno infekcine liga, vargina spazminiai pilvo skausmai, viduriavimas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas ir daugybė kitų negalavimų. Ligoniai dažniausiai gydomi ligoninėse.

Kai kurios žarnyno infekcijos yra sunkiai ir ilgai gydomos, sukelia komplikacijų, pažeidžia įvairius organus bei jų funkcijas. Kartais gali sukelti net mirtį. Susirgę žarnyno infekcija, ligoniai patiria fizinių ir emocinių negalavimų, materialinių nuostolių. Persirgę infekcija, asmenys gali likti bakterijų nešiotojais ir jų platintojais.

Kaip plinta žarnyno patogeniniai mikroorganizmai ?

Užkrečiamąja žarnyno liga sergančio žmogaus ar gyvūno patogeniniai mikroorganizmai bei parazitai dauginasi žarnyne ir pašalinami su išmatomis, šlapimu bei kitomis išskyromis. Patogeninius mikroorganizmus su išmatomis platina bakterijų nešiotojai žmonės ir užsikrėtę gyvūnai. Daugelis su išmatomis į aplinką patekusių mikroorganizmų yra atsparūs fizikiniams, cheminiams ir biologiniams aplinkos veiksniams. Pavyzdžiui, vidurių šiltinės ir paratifų bakterijos salmonelės vandenyje ir dirvožemyje gyvybingos išlieka 30-90 dienų, o mėšle +5 °C temperatūroje jos išgyvena iki 150 dienų.

Hepatito A virusai su išmatomis išsiskiria apie 3 savaites ir apie 1 mėnesį išlieka atsparūs aplinkoje. Vandenyje jie išgyvena net iki 12 mėnesių. Kūdikiai hepatito A virusą periodiškai gali išskirti dideliais kiekiais iki 6 mėnesių.

Dizenterijos sukėlėjos – šigelės su išmatomis į aplinką išsiskiria apie 4 savaites. Vandenyje, maisto produktuose, daržovėse jos išlieka gyvybingos 5-4 dienas.

Kampilobakteriozę sukelianti bakterija, ligoniui viduriuojant išsiskiria apie 10 dienų.

Kita patogeninė žarnyno bakterija – E. Coli mėšle išgyvena per 100 dienų, esant +5 °C temperatūrai ir iki 49 dienų, esant +30 °C temperatūrai.

Kaip išvengti musių pernešamų ligų?

Neleisti musėms veistis patalpose

Maisto ruošimo ir gaminimo patalpose, maitinimo įstaigose bei namuose naudoti vabzdžius atbaidančias priemones.

Musių naikinimo ir atbaidymo priemonių pasirinkimas prekybos tinkluose yra labai didelis: mechaninės gaudyklės, lipnios juostelės, įvairūs elektriniai prietaisai, insekticidinės lempos, cheminiai preparatai ir kt.

Buityje naudojamos liaudiškos priemonės: muses atbaidančios kvapniosios žoleles, smilkalai, žvakės. Tam, kad musės neįskristų į patalpas, naudojami specialūs tinkleliai ant durų ir langų. Dėl musių ir kitų vabzdžių naikinimo galima konsultuotis su dezinsekcijos specialistais.

Tvarkyti aplinką

Maitinimo ir maisto gaminimo įmonėse privaloma laikytis bendrųjų higienos normos reikalavimų. Namuose nelaikyti pūvančių, gendančių maisto produktų ir daiktų, kurie skleidžia blogą kvapą ir privilioja muses. Atliekas laikyti sandariai, plauti atliekų surinkimo indus, valyti santechnikos įrenginius, kruopščiai tvarkyti naminių gyvūnų ekskrementų dėžes, dažniau vėdinti patalpas ir t.t.

Rūpintis asmens higiena ir maisto produktų saugumu

•Kaimuose, sodybose, poilsiavietėse, kelionėje vengti naudotis blogos sanitarinės būklės lauko ir biotualetais.

•Nevalgyti ir nelaikyti maisto netoli lauko tualetų, atliekų duobių, konteinerių, tvartų, gyvulių ganyklų.

•Lauke nelaikyti neuždengtų maisto produktų ir gėrimų.

•Negerti nevirinto pieno ir vandens.

•Pasinaudojus tualetu ir prieš valgį plauti rankas tekančiu vandeniu su muilu. Nesant tokios galimybės – valyti drėgna servetėle.

•Prieš valgant kruopščiai nuplauti vaisius ir daržoves.

•Vaikams trumpai kirpti nagus ir mokyti asmens higienos įgūdžių.

•Nuo musių ir kitų vabzdžių tinkamai apsaugoti kūdikius.

Lietuvoje aptinkama daugiau nei 60 įvairių musių šeimų atstovų. Žmonių gyvenamosiose vietose dažniausiai sutinkamos naminės, kambarinės, piktmusės ir mėlynosios musės. Musės gyvena ir veisiasi arklių, karvių, kiaulių, paukščių mėšle, žmonių išmatose, sugedusioje mėsoje, dvėselienoje, skrepliuose, supuvusiuose vaisiuose ir daržovėse, virtuvės atliekose, pūvančių augalų likučiuose, sąvartynuose ir kt. Didžiausiai musių spiečiai būriuojasi lauko tualetuose, atliekų konteineriuose, tvartuose, šiukšlių sankaupose, purvinuose vandens telkiniuose. Iš vystymosi vietų išskridusios musės gyvena tarp žmonių, tupia ant maisto ir buitinės paskirties daiktų.

Parengė Ramunė Doveikienė

Epidemiologinės priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistė