H. Šojaus dvare – šveicarų menininko W. Fries’o paroda

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Rugsėjo 16 d. (penktadienį) 16 val. H. Šojaus dvare (Lietuvininkų g. 4) bus atidaryta kilnojamoji šveicarų menininko Willy Fries’o (1907-1980) tapybos ir grafikos darbų paroda „Žvejai“, taip pat skaitomas W. Fries’o fondo tarybos atstovo Silvan’o Alertmatt’o pranešimas apie šio menininko gyvenimą ir kūrybą.

W. Fries’as studijavo Ciuricho, Berlyno universitetuose bei Berlyno akademijoje. Paryžiuje mokėsi pas F. Leger ir A. Ozenfort. Studijų metu aplankė Italiją, Prancūziją, Olandiją. Kūrybinio kelio pradžioje didelę įtaką menininkui darė žymus vokiečių ekspresionistas E. Nolde.

W. Fries’as – įvairiapusis menininkas. Jis kūrė tapybos, grafikos darbus, tapė freskas, rašė ir iliustravo knygas. Jis kūrė vitražus bažnyčioms, ligoninėms ir kitoms bendro naudojimo patalpoms daugiausia Rytų Šveicarijoje, taip pat Berlyne, Bonoje ir Seifensdorfe. Nutapęs pasiją ir paveikslų ciklus, tokius kaip „Kristus gimė“ (1944–1949), kur Kristus vaizduojamas Miuncheno griuvėsių fone, Friesʼas tapo žinomu menininku tuometinio bei pokarinio religinio meno kontekste. 1962 m. jo paties režisuotas ir pastatytas filmas pagal pasiją „Suteik mums taiką“(Gib uns Frieden) apdovanotas tarptautiniame kino festivalyje Briuselyje. 1964 m. šv. Galeno Meno muziejuje pristatyta visa jo kūryba.1970 m. Zalcburge apdovanotas Rembranto prizu.

Parodoje eksponuojamų trijų tapybos ir grafikos ciklo „Žvejai“ darbų sukūrimą inspiravo menininko apsilankymai Kuršių nerijoje. Kaip rašė pats autorius knygoje „Werkstattbuch Willy Fries“ (W. Fries dirbtuvės knyga): „Vis fantasmagoriškesniu tampantis politinis judėjimas reikalavo nuo jo (miesto) atsikvėpti, ieškoti tylos vidiniam brendimui. Į epochos duris beldėsi Hitleris. Šioje neviltį keliančioje situacijoje, kai regis šį pasaulį buvo beapleidžią visi dievai, gyvenimas Neringos žvejų trobelėse reiškė galimybę susikaupti“. Žinoma, kad W. Fries’as bičiuliavosi su vokiečių rašytoju ir kritiku, Nobelio literatūros premijos laureatu T. Mann’u.

Ši paroda buvo eksponuojama rašytojo Thom’o Mann’o muziejuje (Nida), Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Klaipėda). H. Šojaus dvare ji veiks iki spalio 30 d.