Komodo varanas. Dar vadinamas drakonu. Nuotrauka Whatafy.com
Šie, 2012-ieji pagal Kinų kalendorių yra Juodojo vandens drakono metai. Atėjus šiuo ženklu pažymėtiems metams ne vienam kyla klausimas, ar žemėje iš tiesų kada yra gyvenę drakonai? Panaršę interneto platybes apstulbome, pasirodo jie ne tik egzistavo, bet ir tebeegzistuoja!
Į rytus nuo Sumbavos ir į vakarus nuo Floreso salos, Pietų Indonezijos centre, yra nedidelis salynas, kuriame laikas, rodos, sustojo mezozojaus eroje. Gamta apdovanojo šias salas ne tik švelniu ir ne per daug drėgnu klimatu, bet ir skaidriais vandenimis bei fantastiškais paplūdimiais, neprilygstamo prašmatnumo povandeniniais gyvūnais, gyventojais, kurių svetingumas virtęs tradicija, ir tokiu nepaprastu padaru, vadinamu varanu, kad jo vieno pamatyti verta čia atkeliauti.
Šis nuostabus rojus – Komodo nacionalinis parkas. Kad čionykštis kraštovaizdis unikalus ir kad jį reikia išsaugoti būsimosioms kartoms, žmonės suprato seniai. Tiesą sakant, ši teritorija gamtos draustiniu tapo 1938 metais, o nacionalinis parkas čia įkurtas 1980 metais. Nuo to laiko parko administracija, bendradarbiaudama su gamtosaugos komisija ir Indonezijos vyriausybe, stengiasi tvarkyti teritoriją, atsižvelgdama tiek į ekologiją, tiek į vietos gyventojų papročius bei reikmes. Pasaulis irgi pripažino Komodo nacionalinio parko svarbą, 1977 metais jis paskelbtas biosferos rezervatu, 1991 metais – Pasaulio paveldo paminklu.
Parko plotas – 415 kvadratinių kilometrų, jį sudaro trys didelės salos (Komodo, Rinkos, Padaro) ir daug mažų salelių. Be to, parkui priklauso 1300 kvadratinių kilometrų akvatorija. Salynas yra vulkaninės kilmės. Nacionaliniame parke iš viso gyvena apie 2000 žmonių. Tiesa, gyventi Komode nelengva: dauguma čiabuvių nesulaukia nė keturiasdešimties. Dažnai jiems reikia kovoti su priešiška aplinka: itin nuodingomis sausumos ir jūrų gyvatėmis, rykliais, tūkstančiais rūšių vabzdžių, kurie dar nesuklasifikuoti ir, žinoma, su Komodo varanu.
Būtent šie iki keturių metrų ilgio užaugantys ir apie 130 kg sveriantys ropliai yra didžiausi šių salų plėšrūnai. Tai pats didžiausias driežas pasaulyje, todėl ir vadinamas driežų karaliumi. Juos dar vadina drakonais. Didžiųjų dinozaurų įpėdinis, paverčiantis Komodo nacionalinį parką unikaliu ir nepakartojamu itin traukia turistus, nes jiems atrodo, kad atsidūrė žiloje praeityje prieš milijonus metų. Parko teritorijoje didžiulių driežų yra tiek pat, kiek ir žmonių, apie du tūkstančius.
Šie milžiniški ropliai minta dvėseliena. Varanai nevengia ir patys medžioti. Jie gali įsibėgėti iki 30 kilometrų per valandą greičio, turi itin aštrius, bet nedidelius dantis, kurie įkandus aukai sukelia šoką ir išskiria kraujo krešėjimą stabdančius, sukeliančius skrandžio spazmus ir hipotermiją (kūno atšalimą) nuodus. Būtent taip jie ir žudo, auka tiesiog nukraujuoja. Varanai nesibodi medžioti ir gerokai už save didesnių gyvūnų, tokių kaip buivolai. Tačiau jie nespjaudo ugnimi, bet nuolat kaišioja iš nasrų ploną dvišakį liežuvį. Taip jie uodžia, nes kvapų molekulės nuo liežuvio patenka į tam tikrą organą šio gyvūno gomuryje, ir didysis driežas sužino, kur yra grobio, kitų varanų ar smalsių turistų, kurie trokšta juo pasigrožėti. Komodo varanai gali būti labai pavojingas ir žmonėms.
Vietos miškininkai dažnai atsivilioja Komodo varanus, pasiūlę jiems ožkų ir kiaulių skerdienos. Šie įspūdingi plėšrūnai niekada neatsisako vaišių, todėl visi žiopliai gali pamatyti, kaip atrodydavo pusryčiai, pietūs ar vakarienė dinozaurų laikais. Komodo varanai gali lengvai praryti visą ožką vienu ypu, gal dėl to juos turistai ir vadina drakonais.
Pagėgiškiai dviračių žygio ir grybų rinkimo varžybose (1)Jau ne pirmus metus Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos ir Pagėgių gyventojų bendruomenė yra kviečiama į dviračių žygį, kuris šįmet buvo papildytas ir grybų » Daugiau
Kas yra sidabrinės eglutės? Sidabrinės eglutės – tai viena iš populiariausių Kalėdų medžių rūšių, kurios ypač vertinamos dėl savo neįprastos išvaizdos ir » Daugiau
Atsakingas senų padangų šalinimas ir tvarūs sprendimai Kai ateina laikas atsisveikinti su senomis padangomis, kurios ištikimai vežė mus į daugybę kelionių, būtina pagalvoti apie jų » Daugiau
Saugoti gamtą ir aplinką – labai paprasta, tereikia pasinaudoti tam tikrais sprendimais Gamta – visų mūsų namai. Tad turime elgtis taip, kad saugotume gamtą ir mus supančią aplinką, juo labiau, » Daugiau
Klaipėdos ir Šilutės rajonų vidaus vandenų keliai turės valstybinės reikšmės statusą Poilsiautojų ir žvejų pamėgti Klaipėdos ir Šilutės rajonų vidaus vandenų keliai, Kuršių mariose įrengtas vandens kelias į Ventę » Daugiau
Jau bus galima žvejoti lydekas Šiandien yra paskutinė diena, kai draudžiama žvejoti lydekas. Jas jau galima gaudyti nuo rytojaus, balandžio 21-osios, ir žvejoti » Daugiau
Piktupėniškių vasara turininga kelionėmis Vasara – atostogų metas, metas, kai norisi kažkur pakeliauti, atrasti ir pažinti mūsų Lietuvos bei kaimyninių šalių lankytinas » Daugiau
Atšauktas draudimas maudytis ties Darbininkų mikrorajonu ir Kintais ŠilutĖs r. savivaldybė informuojame, jog atšauktas draudimas maudytis Kuršių mariose, maudykloje ties Kintais, ir Šyšos upės maudykloje ties » Daugiau
„Mažieji pašyšiečiai“ stovyklauja Kiekvieną vasarą Šilutės rajono savivaldybės švietimo skyrius skelbia vaikų ir jaunimo vasaros poilsio organizavimo projektų konkursą. Šiame konkurse » Daugiau
„Smalsučių“ stovykla Juknaičiuose Pasibaigus mokslo metams, birželio 11-22 dienomis, Juknaičių pagrindinėje mokykloje vyko vaikų vasaros poilsio stovykla „Smalsučiai“. Joje atostogas aktyviai » Daugiau
Maudytis galima Gegužės 25 d. Šilutės rajono savivaldybėje esančiose Žemaičių Naumiesčio tvenkinio maudykloje, Kuršių marių ties Kintais maudykloje, Atmatos upėje » Daugiau
Parašykite komentarą