Bibliotekoje atskleisti Baltijos pakrantės miestų slėpiniai
Autorius: Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Ignė Zarambaitė
Rubrikose: Įvairenybės
Kovo 13 dieną, pirmadienį, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje svečiavosi filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis, parašęs per dvidešimt knygų. Renginio metu pristatyta autoriaus trilogija apie didžiuosius Baltijos pakrantės miestus, kurią jis įvardija kaip dovaną Lietuvai. Pirmoji trilogijos dalis –„Ryga – niekieno civilizacija“ išleista 2011 m., antroji – pasakojimas apie Karaliaučių „Karalių miestas be karalių“ pasirodė 2014 m. Trilogiją užbaigia naujausia istorinių potyrių knyga „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“.
A. Juozaitis gimė ir augo Vilniuje. 2004 metais išvykęs iš gimtojo miesto kurį laiką gyveno Kaliningrade (buv. Karaliaučius), vėliau – Rygoje, kol galiausiai likimą susiejo su Klaipėda, kaip pats sako – visam.
Svečias pasakojo, kad kiekvienas miestas turi savo energetikos kodą, vietovės dvasią. Visų pirma tai susiję su žmonėmis –gyvenusiais kadaise arba dabar ir vyraujančia tenykšte tvarka, kultūra. Savitas Karaliaučiaus bruožas – imigracija, naujos kartos, nauji žmonės, atsikeliantys čia iš Rusijos glūdumos. O Rygos energijos šaltinis – jaunimo, įėjusio į vyriausybę, kultas. Tai formuoja miesto „veidą“, jausmą, kuris palieka tiek vietinio, tiek atvykėlio atmintyje.
Susitikimo metu daugiausia kalbėta apie Klaipėdą. Ji unikali vokiečių kultūros palikimu – tvarka (vok. k.Ordnung), kuri atsiskleidžia daug kur – infrastruktūroje, viešojo transporto sistemoje ir kitose srityse. A. Juozaitis pateikė pavyzdį, – įdiegiant kokias nors naujoves kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose dažnai susiduriama su tam tikrais nesklandumais, o štai Klaipėdoje viskasįvyksta gana greitai ir be didesnių trukdžių. Apskritai, Klaipėdos miestas, šimtmečius gyvavęs ir augęs ne kaip mūsų, o vokiečių kultūros fenomenas, vis dar tebėra mums paslaptis. Miesto sulietuvinimas, ryžtingai pradėtas aštuntajame dešimtmetyje, net šiandien nesuvokiamas kaip epochinės reikšmės įvykis. Tačiau niekuomet, per visą beveik 800 metų istoriją, Klaipėda (buv. Mėmelis) nebuvo toks lietuviškas miestas, koks yra dabar. Savo naujausioje knygoje „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ autorius savita literatūrine maniera perteikia Klaipėdos miesto epą, kuriame susilieja istorinės praeities gaudesys ir šiandienos miesto alsavimas. Pasak svečio: „Šiedu miestai niekuomet neištars vienas kitam sudie, jiedu – istorijos sugyventiniai. Klaipėda, kad ir būdama dešimt kartų didesnė už Mėmelį, liks Mėmelio akyse tik kūdikis“.
Renginio metu A. Juozaičio pasakojimą papildė per projektorių rodomi vaizdai apie šių trijų miestų architektūrą, svarbius istorinius bei dabarties įvykius. Vėliau savo mintimis pasidalino su knyga iš anksto susipažinę šilutiškiai – Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktorius, istorikas Pranas Avižinis ir lituanistas, krašto istorijos puoselėtojas Anatolijus Žibaitis. P. Avižinis pasisakė perskaitęs kone visas A. Juozaičio knygas, o paskutiniąją apie Klaipėdą – ypač įdėmiai, daug vietų pasižymėjo. Jo nuomone, istorija – tai faktai, kuriuos galima įvairiai interpretuoti. Daugeliui autoriaus interpretacijų jis būtų linkęs pritarti. A. Žibaitis taip pat pasidalino įžvalgomis apie knygos visumą ir tam tikrus epizodus. Jis pastebėjęs kūrinyje ir istorinės, ir grožinės literatūros bruožų. Pavyzdžiui, A. Juozaičio pasakojime atsidūręs personažas kaminkrėtys, su kuriuo kalbasi, diskutuoja pats autorius, tarsi atgaivina istoriniais faktais grįstą tekstą, padeda atskleisti knygos esmę, paverčia ją polemišku, ieškojimų kūriniu.
Istoriją kuria ir užrašo žmogus, tad svečias susitikimą pabaigė tokia mintimi: „Žmogaus gyvenimas pirmiausia yra tai, kas neaprėpiama: svajonės, lūkesčiai, įvairūs dvasiniai aspektai – tai, kuo jis gyvena kasdien, o tik po to faktai“. Netrukus nusidriekė ilga eilė norinčiųjų įsigyti knygų, gauti autoriaus autografą ar šiaip paklausti, ko nespėjo ar nedrįso renginio metu. A. Juozaitis pažadėjo vėl atvykti į Šilutę pristatyti kitų savo kūrinių.
Knygas „Ryga – niekieno civilizacija“, „Karalių miestas be karalių“, „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“galima rasti ir Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Tilžės g. 10, II aukštas).
2024 m. spalio 8–27 dienomis Lietuvoje vykęs tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ neaplenkė ir Pagėgių » Daugiau
Į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką 2024 m. spalio 16-osios popietę rinkosi garbingi svečiai, bibliotekos bičiuliai. Tądien bibliotekoje » Daugiau
Projektas „Jaunimo pilietiškumo banga“ įspūdingai nuvilnijo spalio 11 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, sukviesdamas 30 jaunimo atstovų » Daugiau
Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Minint šio įvykio sukaktį ir surengta mokslinė konferencija „Mažosios Lietuvos » Daugiau
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filiale rugsėjo 7 dieną vyko edukacinis užsiėmimas „Grybavimo paslaptys ir… „Grybų karas“ » Daugiau
Artėjant prozininko, publicisto, visuomenės veikėjo, lietuvių literatūros istoriko ir kritiko, vertėjo, spaudos darbuotojo, pedagogo, kunigo Juozo-Tumo Vaižganto 155-osioms » Daugiau
60 metų bibliotekai – daug ar mažai? Tokia mintis galvoje turbūt sukirbėjo ne vienam, dalyvavusiam 2024 m. » Daugiau
Šauniosios Elzė Gružaitė ir Gabija Sragauskaitė baigė 6 mėnesių trukmės jaunimo savanoriškos tarnybos programą Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje » Daugiau
Šilutės rajono savivaldybės kolektyvų delegacija, vykstanti į 100-metį mininčią Lietuvos dainų šventę „Kad giria žaliuotų“, itin gausi. Ją » Daugiau
Nepaisant pliaupiančio lietaus 2024 m. birželio 23 d. ant legendinio Rambyno kalno vyko 140-oji jubiliejinė Joninių šventė ,,RAMBYNAS. » Daugiau
Parašykite komentarą