Prasideda Lietuvoje žiemojančių vandens paukščių apskaita

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Lietuvos ornitologų draugija tęsia 2009 m. atnaujintas Lietuvoje žiemojančių vandens paukščių apskaitas. Ornitologų teigimu, tai svarbu ne tik planuojant žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant vandens paukščių populiacijos gausą. Šiais metais tokia apskaita bus atliekama sausio 9 – 21 d., tačiau didžiausios pastangos bus dedamos sausio 13 – 15 d.

Šiltesnėmis žiemomis nemažai paukščių turi savo pasirinktas žiemojimo vietas. Nemažai jų žiemoja ir pamario krašte. Ornitologų teigimu, tarp įprastinių žiemojančių paukščių galima pamatyti daug retesnių ir įdomesnių ar net žiemą retai aptinkamų paukščių rūšių.

Nemunas draustinio teritorijoje neužšąla, todėl čia galima net ir per didžiausius šalčius pamatyti gulbių nebylių, didžiųjų ančių, laukių, klykuolių, kuoduotųjų ančių, didžiųjų dančiasnapių. Čia kartais atskrenda net ir vis gausiau žiemojantys didieji kormoranai, pilkieji garniai. Paukščių stebėtojai šioje vietoje yra matę netgi didįjį poliarinį kirą, silkinį kirą, cyplių, rudagalvių kryklių, mažųjų kragų ir daugelį kitų.

Visi žiemojantys vandens paukščiai, pasak ornitologų, dažniausiai telkiasi į būrelius, tačiau jiems taip pat gali prireikti žmogaus pagalbos. Todėl būsima apskaita, kuri pradėta 2009 metų žiemą, atliekama remiantis pagrindiniais principais: ji turi būti atliekama apibrėžtu laikotarpiu, t.y. kiekvienų metų sausio mėn. 9 – 21 dienomis, laikantis tarptautinio susitarimo, apskaitos turi būti vykdomos tuo pačiu metu. Šis susitarimas, pasak specialistų, leidžia maksimaliai sumažinti pakartotinį tų pačių paukščių registravimą.

Vykdant skaičiavimus apskaitos žurnale turi būti tiksliai nurodyta teritorija, t.y. upės, vandens telkinio ruožas, kuriame tas paukštis buvo pastebėtas ir įregistruotas. Apskaitos duomenys kaupiami ir tyrinėjami.

Šiemet ornitologai kviečia prie apskaitos vykdymo prisidėti visus, kurie myli gamtą ir paukščius. Kiekvieno pateikta informacija, ypač apie retesnius paukščius, yra be galo vertinga net ir tarptautiniu mastu.

Ornitologai tikisi, kad apskaitos metu galbūt bus pastebėta dar neatpažintų rūšių paukščių. Kiekvienas paukštis yra savitas ir puošia mūsų gamtą. Vandens paukščiai yra ne tik gražuolės gulbės, jų yra tiek daug ir tokių įdomių, kad tikrai reikia pasirūpinti ir jų apsauga. Šie paukščiai mus džiugina tada, kai visi kiti giesmininkai būna iškeliavę į šiltuosius kraštus. Todėl ir organizuojama minėtoji žiemojančių vandens paukščių apskaita.

Daugelis žmonių pažįsta gausiausias žiemojančias vandens paukščių rūšis: gulbę nebylę, didžiąją antį, didįjį dančiasnapį ir kt. Todėl ornitologai pataria:

• Apskaitų metu svarbu aprėpti kuo didesnę šalies neužšalusių vandens telkinių dalį. Tačiau norime pabrėžti, kad vandens paukščiai gausiai koncentruojasi ir palyginti nedidelėse properšose, jei yra pakankamai maisto. Todėl prie gyvenviečių, kur juos šeria žmonės, yra didelė tikimybė aptikti bent jau didžiųjų ančių sankaupas. O būtent šios rūšies gausą yra sunkiausiai įvertinti šalies mastu. Taigi, apskaitų sėkmė priklausys ne nuo jas vykdančių svarbiausiose vandens paukščių susitelkimo vietose (ten bet kuriuo atveju užteks stebėtojų), bet nuo to, kiek nuodugniai stebėtojai apžvelgs visus neužšalusius vandens telkinius ar atviras jų dalis.
• Prašytumėme apskaitas vykdyti patogesnėse jums teritorijose (arčiau namų, žinomose vietose ir pan.), nes tuo atveju apimami didesni teritorijos plotai, be to, šalies padengimas gaunasi tolygesnis. Be to, tuo atveju dažniausiai žinomi neužšalę plotai, kurių gali nepastebėti iš kitur atvykę stebėtojai.
• Vykdant apskaitas upėse (tiek beveik neužšalusiose, tiek tik su atskiromis properšomis), nėra būtina apeiti visą vagos ilgį. Šiuo atveju svarbu TIKSLIAI nurodyti apžvelgtos upės vagos ruožą: pirmiausia, kad nebūtų sumuojami atskirų stebėtojų rezultatai, jei jie paukščius skaičiavo tuose pačiuose ruožuose; antrą, kad įvertinti kokių ruožų neapėmė stebėtojai ir čia paukščių gausą vertinti ekstrapoliacijos būdu. Kad tinkamai interpretuoti apskaitų dalinių persidengimų rezultatus, pageidautina, kad apskaitų rezultatai būtų pateikiami atskiroms stebimos teritorijos atkarpoms, o ne visam jos plotui.
• Siekiant sumažinti apskaitų persidengimo galimybę, atskirai pateikiame planuojamų apskaitų vietovių registracijos lentelę. Tuo būdu iš anksto žinosim kur kuris stebėtojas planuoja vykti apskaitų dienomis.
• Svarbi yra informacija ne tik apie aptiktus žiemojančius paukščius, bet ir apie teritorijas, kuriose apskaitos vykdytos, tačiau žiemojančių vandens paukščių neaptikta. Tokia informacija yra ypač aktuali upių ir Baltijos jūros pakrantės ruožuose.
• Visi stebėtojai, pranešdami apie stebėtus paukščius, turi pateikti ir asmeninių kontaktų duomenis, kad esant reikalui, organizatoriams būtų galima su jais susisiekti.
• Apskaitų duomenys surašomi į pateiktą lentelę, kurios apačioje trumpai nusakoma, kokia informacija turi būti pateikiama lentelėje.
• Be vandens paukščių, skaičiuojamos ir kitos sparnuočių rūšys, kurių gyvenimas susijęs su vandeniu (garniai, jūriniai ereliai, tulžiai, vandens strazdai ir pan.).
• Kiekvienai stebėjimų teritorijai ir kiekvienai stebėjimų dienai pildoma atskira lentelė!
• Užpildytas lenteles iki 2012 metų vasario 1 d. siųsti LOD sekretoriatui adresu: Naugarduko g. 47-3, 03208 Vilnius arba elektroniniu paštu lsniauksta@gmail.com