Laisvės kovų istorijos bus mokoma dar išsamiau ir plačiau
Rubrikose: Lietuvoje » Švietimas Žymos: Laisvės kovos
Šiais mokslo metais mokykloms sudaromos galimybės dar daugiau dėmesio skirti laisvės kovų istorijai dėstyti, integruoti istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.
2011-ieji paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. Tikimasi, kad dar išsamiau ir plačiau dėstoma Laisvės kovų istorija sudarys galimybes ugdyti mokinių pilietiškumą remiantis partizanų kovų istorijos pavyzdžiais.
Planuojant pamokų turinį, ministerija rekomenduoja kūrybingai pasinaudoti mokyklose turima medžiaga ir įvairiomis šiai temai skirtomis programomis – privalomai pasirenkamojo istorijos modulio programa „Lietuvos laisvės kovos XIX–XX a.“. Šią programą galima rasti Ugdymo plėtotės centro internetinėje svetainėje: http://galimybes.pedagogika.lt/projekto-veiklos/pagrindinio-ugdymo-programos. Laisvės kovų istorijai skirta Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktoriaus, istorijos mokytojo eksperto Vidmanto Vitkausko programa, kuri skelbiama ministerijos svetainėje: http://www.smm.lt/ugdymas/ bendrasis/ugd_programos.htm . „Pasipriešinimo istorijos programoje“ mokytojai ras visą reikalingą informaciją apie laisvės kovų dėstymą, rekomendacijas, literatūros sąrašus ir kt.
Mokytojai taip pat skatinami rengti individualias programas, pritaikytas konkrečiai mokyklai, regionui. Dalį pamokų rekomenduojama skirti Genocido aukų ir kitiems muziejams lankyti, partizanų ar dabarties istorikų parašytoms knygoms, mokinių kraštotyros darbams aptarti, susitikimams su laisvės kovų dalyviais, liudytojais, dokumentinių filmų peržiūroms. Labai svarbu panaudoti vietos muziejų galimybes.
Pasipriešinimo istorijos svarbiausios temos taip pat išskiriamos valstybinio istorijos brandos egzamino programoje, akcentuojant Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos istorinę svarbą, partizanų vadų Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Juozo Lukšos-Daumanto vaidmenį, organizuojant pasipriešinimo okupacijai kovas pokario Lietuvoje.
Siekiant modernizuoti sveikatos patikros procesą, Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarką. Naujoje tvarkos » Daugiau
2024 m. rugsėjo 14 d. šalyje pirmą kartą buvo minima Vilko vaikų atminimo diena. Džiugu, jog Pagėgiai tapo » Daugiau
Rugsėjo 14 d. Palangoje vyko Lietuvos seniūnijų žaidynės, kuriose Šilutės kraštą atstovavo ir Šilutės rajono savivaldybės komanda. Šilutiškiai » Daugiau
Kovo 1 d. Kaune vyko forumas ,,Švietimo kodas”, skirtas švietimo lyderiams, mokytojams, esamiems ir būsimiems pedagogams. Forume dalyvavop » Daugiau
Seimas pritarė Teisingumo ministerijos parengtiems Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo projektų pakeitimams, kuriais siekiama ekonomiškesnio ir skolininkams » Daugiau
Prieš 34-erius metus įvyko vienas svarbiausių istorinių įvykių Baltijos šalių istorijoje – akcija Baltijos kelias. 1989 m. rugpjūčio » Daugiau
Kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“. Konferencijos » Daugiau
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kompensaciją visiems, kurie savo turimuose būstuose ar kitose gyvenimui tinkamose patalpose jau » Daugiau
Nuo kitų metų bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, padidės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Pokyčiai susiję su minimalios » Daugiau
Informacija apie pakeitimus nuo liepos 1 d. nustojus galioti karantino režimui: Ribojimai karantino metu Ribojimai nuo liepos 1 » Daugiau
Parašykite komentarą