Ugniagesiai įspėja: nedeginkite pernykštės žolės!

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Ugniagesiai jau pajuto, kad artėjantis pavasaris gyventojus vilioja į gamtą. Ją ėmę tvarkyti žmonės ilgai nesuka galvos kur dėti susikaupusias šiukšles ar ką daryti su pernykšte žole – jie viską tiesiog ima ir padega. Šilutės ugniagesiai penktadienio popietę padegtą pernykštę žolę gesino Šilutės mieste.

2012 m. į degančios žolės gaisrus Tauragės apskrities ugniagesiai skubėjo 142 kartus, per tą patį laiką 2011 m. – 89 kartus, t.y. 59,55 karto daugiau. Deja, už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Nuo liepsnojančių pievų ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Lietuvoje kasmet žolės gaisruose žūva po 1-2 vyresnio amžiaus, judėjimo sutrikimų turintys piliečiai, kurie spėjama nespėja pabėgti nuo savo paties uždegtos žolės.

2012 m. pasiteisino prevencinės akcijos, kuomet Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priežiūros inspektoriai, vykdė Tauragės apskrityje reidus, kurių metu nubausti ir įspėta keliasdešimt gyventojų, abejingai žiūrėjusių į žolės deginimą. Šiemet tokios akcijos bus dar aktyvesnės ir dažnesnės.

Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir mokytojams dabar pats laikas jiems priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o jeigu ją padega paaugliai – baudžiami jų tėvai. Primename ir įspėjame, kad už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 litų bauda, o pareigūnai – nuo 400 iki 1200 litų. Gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį litų. Vienas aras išdegintos žolės įvertinamas 49 litais. Taip pat yra numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, jie gali būti baudžiami nuo 100 iki 600 litų. Degindami žolę žemės ūkio valdų savininkai rizikuoja ne tik gauti baudą, bet ir netekti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos tam tikras priemones.

Būtina įvertinti tai, kad ugniagesiams išvykus į degančios žolės gaisrus pievose, kitoje vietoje gali prireikti tų pačių ugniagesių pagalbos skausmingesniuose įvykiuose. Taip nutiko 2012 kovo 9 d. vakarą, kai Pagėgių PGT ekipažui tik atvykus į degančios žolės gaisrą Bajėnų k. ir pradėjus jį gesinti (degė 2 ha. pievos), buvo gautas pranešimas apie gaisrą gyvenamajame name Rukų k. Į šį gaisrą Stoniškių UK ekipažas atvyko taip pat iš po dviejų valandų darbo gesinant degančią žolę pievoje Šilgalių k. Kaip žinia, Rukų k. gaisre žuvo namo šeimininkas. Susidūrę su gaisru gyventojai puikiai žino, kaip lėtai slenka laikas, laukiant ugniagesių gelbėtojų. Kartais papildomos laukimo minutės gali kainuoti ne tik didesnius gaisro nuostolius, nes gaisras netramdomas labai sparčiai plinta, bet taip pat žmonių gyvybes. Žolės deginimo piko metu ugniagesiams darbo netrūksta – dažną dieną išvyksta į degančios žolės pievas po pietų ir grįžta tik vėlai vakare arba naktį. Juk ugniagesiai nėra robotai ir pavargsta, o po kelių valandų darbo karštyje gesinant degančią žolę, vykti į kitą incidentą yra sunku vėl visas jėgas sutelkti gelbstint gyvybes ir žmonių turtą. Tad atsižvelgdama į skaudžią patirtį, Pagėgių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti abejingai pro šalį, bet pasistengti patiems juos užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. O jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, tuojau pat kvieskite ugniagesius Bendruoju pagalbos telefonu 112.

PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyrius