Faktai ir mitai apie narkotikus

Nuotrauka policijos

Birželio 26 d. minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena. 1987 metais šią dieną paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Minint šią dieną aktyviai diskutuojama apie didėjančius narkotikų prekybos mastus, narkomanų amžiaus jaunėjimą. Nors neįmanoma visiškai išspręsti narkotinių medžiagų auginimo, gaminimo ir prekybos problemų, tačiau šeima, mokykla, Vyriausybė, kitos visuomeninės ir religinės organizacijos gali prisidėti prie narkomanų skaičiaus mažėjimo.

„Narkotikai kelia labai rimtą grėsmę žmonių sveikatai, saugumui ir gerovei. Todėl visuomenė, ypač jaunimas, turi būti intensyviai šviečiami apie greitą pripratimą prie narkotinių medžiagų ir jų mirtiną poveikį žmogaus organizmui. „Apsaugoti“ – nereiškia auginti vaiką šiltnamio sąlygomis ir izoliuoti jį nuo realaus gyvenimo. Vaikai turi žinoti su kuo gali susidurti“, – pasakojo Edita Semeškevičiūtė, Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistė.

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras surinko dažniausius mitus ir faktus apie narkotikus ir jų paplitimą.

• Į narkotikus dažniausiai įjunka asocialių šeimų vaikai. NE. Ši nuomonė prasilenkia su tikrove. Jaunatviškas maištas, smalsumas, galimas malonumas, nenoras išsiskirti iš kompanijos gali pastūmėti pabandyti narkotikų bet ką, o gauti kvaišalų darosi vis lengviau. Todėl narkotikus pradeda vartoti vaikai iš pasiturinčių, gerą socialinę padėtį užimančių šeimų. Narkomanija iš tamsių laiptinių, giliausių užkampių persikėlė į mokyklas, diskotekas, klubus, kitas jaunų žmonių susibūrimo vietas.

• Vieną kartą pabandžius narkotikų, nieko nenutiks. NE. Taip manyti klaidinga. Daugumai ir tas pirmas pabandymas sugriauna sveikatą ir gyvenimą. Paprastai priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų išsivystymą lemia keletas veiksnių. Pirmiausiai tai individualios asmens biologinės savybės – psichikos ir elgesio sutrikimai, silpni socialiniai įgūdžiai, atsakomybės ir valios stoka. Ne mažiau svarbi ir socialinė aplinka, t. y. silpni šeimos narių – tėvų ir vaikų emociniai ryšiai, netinkama vaikų priežiūra ir auklėjimas, silpna mokymosi motyvacija, pamokų praleidinėjimas, palankios bendraamžių nuostatos į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, spaudimas ir raginimas pabandyti jų pavartoti, taip pat psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas.

• Narkotikai suteikia euforiją ir malonumą. NE. Euforija gali būti tik trumpalaikė. Narkomanais dažniau tampa irzlūs, jautrūs, greitai netenkantys dvasinės pusiausvyros, pasiduodantys kitų įtakai jauni žmonės. Jei po pirmos dozės žmogus išgyvena trumpą euforiją, tai vėliau euforija silpnėja ir vystosi tolerancija – organizmo poreikis pakartotinai vartoti narkotinę medžiagą. Susergama narkomanija. Labai greitai malonūs pojūčiai dingsta ir atsiranda psichinė, o vėliau ir fizinė priklausomybė narkotinėms medžiagoms. Tada narkotikai vartojami nebe dėl malonumo, o tam, kad normaliai jaustis.

• Pasaulyje daugėja narkotikų rūšių. TAIP. Vieni iš populiariausių narkotikų yra heroinas, kokainas ir „Extasy“. Tačiau paskutiniu metu yra atsiradę daug naujų, iki šiol nežinomų narkotikų rūšių. Priklausomybė nuo jų atsiranda labai greitai ir su ja labai sunku kovoti. Žmogus, įpratęs prie narkotikų, be jų negali gerai jaustis. Narkotikai palaipsniui ardo žmogaus organizmą ir žudo. Narkomanija glaudžiai susijusi su nusikaltimais, nes narkomanas pasiryžęs viską padaryti, kad tik įsigytų narkotikų. Narkomanija neatsiejama ir nuo AIDS bei ŽIV, nes narkomanai užsikrečia leisdamiesi narkotikus į veną ir naudodami nesterilias adatas.

• Narkotikų vartojęs žmogus panašus į apsvaigusį nuo alkoholio. Ir TAIP, ir NE. Ar žmogus vartoja narkotikus galima atpažinti pagal tokius fizinius apsvaigimo nuo narkotikų požymius: išsiplėtę akių vyzdžiai, patankėjęs, nereguliarus pulsas, aukšta kūno temperatūra ir prakaitavimas, išdžiūvusi burna, konvulsijos ir epilepsijos priepuoliai (perdozavus), drebulys, raumenų trūkčiojimas, iškreipta veido mimika, negalėjimas ramiai išbūti vienoje vietoje. Paprastai šie apsvaigimo nuo sintetinių narkotikų požymiai tėvų yra sunkiai užfiksuojami, nes tęsiasi vos kelias valandas. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos specialistai primena, kad tarp jaunimo paplitusių kanapių sukelti akivaizdūs fiziniai organizmo požymiai yra „degantis veidas“, paraudę akių baltymai dėl kraujagyslių išsiplėtimo, padažnėjęs pulsas, sutrikusi koordinacija, nestabili eisena, padidėjęs kraujospūdis, pykinimas, vėmimas. Psichiniai požymiai yra euforija, sutrikęs laiko suvokimas, pykčio ir depresijos proveržiai, psichozė, baimė, įtarumas, atminties sutrikimai, orientacijos praradimas, nerimas. Taigi, tėvai turėtų kuo anksčiau pastebėti, jog vaikas vartoja narkotikus ir užkirsti kelią priklausomybės atsiradimui.

• Narkotikų poveikis – trumpalaikis. NE. Vis dėlto jei vartojami sintetiniai narkotikai, po aktyvaus savaitgalio, paprastai pirmadienį ar antradienį atsiranda didelis nuovargis, nervingumas, irzlumas, nepastovus minčių srautas, nenuosekli kalbėsena, nerimas ir panika. Atsiranda naujų ir įtartinų, dažniausiai vyresnių draugų, vaikas negali susikaupti, pablogėja atmintis, blogiau mokosi, tampa abejingas mokyklai, praleidinėja pamokas be pateisinamos priežasties, tampa abejingas pomėgiams, nebesidomi veikla, kurią mėgo iki tol, švaisto pinigus, skolinasi, iš namų dingsta pinigai ar daiktai. Šie požymiai gali būti laikomi tam tikrais įsėjamaisiais ženklais, kad vaikas svaiginasi narkotikais. Bet kuriuo atveju, įtariant, kad vaikai vartoja narkotikus, negalima jų užsipulti – narkotikų vartojimo požymius ypač sunku tiksliai įvertinti, jie gali būti panašūs ir į tam tikrų ligų požymius. Tačiau atkreipti dėmesį į pasikeitusią vaiko elgseną yra būtina. Visais atvejais rekomenduojama konsultuotis su specialistais.

• Pastebėjus, kad jūsų vaikas vartoja narkotikus, reikia kreiptis į gydymo įstaigą. TAIP. Jei jūsų abejonės pasitvirtino ir vaikas prisipažino vartojęs narkotikus, nekelkite skandalo, nemuškite ir negrasinkite, nesmerkite vaiko. Jeigu norite jam padėti, turite neprarasti jo pasitikėjimo. Neslėpkite problemos. Šį brangų laiką skirkite vaiko gelbėjimui. Kuo greičiau pradėsite veikti, tuo geriau ir greičiau padėsite vaikui, tuo greičiau jis liausis eksperimentavęs ar vartojęs narkotikus. Jeigu paauglys ar jaunuolis pabandė narkotikų ir blogai jaučiasi, tėvai turėtų suteikti jam skubią pagalbą, skubiai vykti į gydymo įstaigą. Jeigu vaikas nuolat kritikuojamas, jis išmoksta smerkti, jei bauginamas – bijoti. Tuo tarpu padrąsinamas vaikas išmoksta pasitikėti savimi, pagiriamas – vertina save, apsuptas meilės sugeba pats surasti meilę gyvenime. Tie vaikai, kurie gyvena draugiškoje aplinkoje, supranta, kad pasaulis nuostabus, ir jei jų aplinka rami, tai išmoksta išlaikyti ir dvasios ramybę.

• Narkotikai tarp jaunimo labiausiai paplitę klubuose. TAIP. Narkotikų kontrolės departamento Didžiuosiuose miestuose atlikto tyrimo duomenimis, 60 proc. visų klubuose besilankančių asmenų prisipažino, jog jiems bent kartą buvo siūlyta pavartoti narkotinių medžiagų. Nustatyta, jog vyrams narkotinių medžiagų buvo siūloma dažniau nei moterims, tačiau lyginant su bendra populiacija, klubuose narkotikų siūlo du kartus daugiau. Reikėtų pabrėžti, jog daugiausiai pasiūlymu pavartoti narkotinių medžiagų gavo asmenys nuo dvidešimt dviejų iki dvidešimt penkerių metų. Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, bent vieną kartą gyvenime narkotikų yra bandę 28 procentai vyrų ir 16 proc. moterų amžiaus grupėje nuo 15 iki 34 metų. Klubuose dažniausiai pasirenkamas narkotikas – kanapės.

• Į narkotikus dažniau įklimpsta miestų gyventojai. TAIP. Miesto gyventojų sergamumas yra beveik 15 kartų didesnis nei kaimo gyventojų. Priklausomybė nuo narkotikų daugiausia diagnozuota 25−34 m. amžiaus asmenims. Vyrų sergamumas yra didesnis net 4 kartus nei moterų. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, analizuojant 2004−2011 m. sergančiųjų priklausomybe nuo narkotinių medžiagų skaičiaus pokyčius Lietuvoje, pastebima, kad didžiausias sergančiųjų skaičius buvo pasiekęs 2010 m. – 6 057 asmenys, o 2011 m. skaičius sumažėjo iki 5 891 sergančių asmenų (atitinkamai 2004 m. – 5 011; 2005 m. – 5 371; 2006 m. – 5 573; 2007 m. – 5 715; 2008 m. – 5 809; 2009 m. – 5 954).

• Kalbos apie narkotikus tik skatina vaikų smalsumą juos išbandyti. NE. Tėvus vis dar klaidina neteisingas nusistatymas, kad kalbos apie narkotikus tik skatina vaikų smalsumą juos pabandyti. Su vaikais reikia kalbėti apie narkotikus, aišku, tai labai sudėtinga užduotis. Pokalbiai su vaikais apie narkotikus yra geriausias būdas suteikti jiems objektyvią informaciją apie narkotikų vartojimo žalą. Prevencijos uždavinys – supažindinti jaunus žmones su socialinėmis ir pažintinėmis programomis, kurios padėtų vaikams patiems atsispirti narkotikams. Būtinas ir tėvų įtraukimas. Neteisinga manyti, kad vaikas viską sužinos mokykloje. Tėvai taip pat turi domėtis vaiko gyvenimu, jo problemomis, pažinti jo draugus. Labai svarbus suaugusių pavyzdys, tarpusavio santykiai šeimoje. Norint apsaugoti savo vaikus nuo narkotikų, padėti jiems, svarbu patiems suprasti, kodėl jaunimas vartoja narkotikus, kokius pojūčius jie sukelia. Suaugę, kurie galvoja, kad jaunimas vartoja, nes „yra pasileidęs, nebežino, ko norėti“, „neturi užsiėmimo“ ir „jei tik panorės, galės mesti vartoti“, tikrai negalės padėti. Todėl tėvai turi domėtis kaip jų vaikai leidžia savaitgalius, kaip jie supranta linksminimąsi, ar namuose, mokykloje laikomasi nustatytų taisyklių.

Visuomenės sveikatos specialistė

Edita Semeškevičiūtė

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras