2011 m. iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, imigravo – 15,7 tūkst.
Rubrikose: Lietuvoje Žymos: Emigracija
2011 m. iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, o imigravo – 15,7 tūkst., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2010 m., asmenų, deklaravusių savo išvykimą iš šalies, sumažėjo 29,3 tūkst., o deklaravusiųjų savo atvykimą į šalį – tris kartus padaugėjo (10,5 tūkst.).
2011 m. neto tarptautinė migracija išliko neigiama – iš Lietuvos emigravo 38,2 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo. 2007–2011 m. per metus vidutiniškai emigruodavo po 44 tūkst. mūsų šalies gyventojų, o imigruodavo – po 9 tūkst., t. y. kasmet vidutiniškai emigruodavo po 35 tūkst. žmonių daugiau negu imigruodavo.
Jungtinė Karalystė – pagrindinė emigracijos tikslo šalis. 2011 m. kas antras emigrantas išvyko į Jungtinę Karalystę, dešimtadalis (10,4 proc.) – į Airiją, 7,1 procento – į Norvegiją, 7 procentai – į Vokietiją, 3,6 procento – į Ispaniją, 3,3 procento – į Jungtines Amerikos Valstijas, 2,4 procento – į Švediją, 2 procentai – į Rusijos Federaciją.
Per pastaruosius penkerius metus Jungtinę Karalystę tikslo šalimi rinkosi vis daugiau emigrantų. 2008–2009 m. į šią šalį emigravo kas ketvirtas, o vėliau – pusė visų emigrantų. Pagal emigrantų srautus Airija buvo antroji šalis, o per pastaruosius dvejus metus trečiąja tapo Norvegija.
Kas antras emigrantas – 20–29 metų amžiaus. 2011 m. penktadalį (21,8 proc.) emigrantų sudarė 20–24 metų amžiaus emigrantai (2010 m. – 18,2 proc., 2007 m. – 13,2 proc.). 25–29 metų amžiaus emigrantų dalis bendrame emigravusiųjų skaičiuje padidėjo nuo 17,7 procento 2007 m. iki 22,3 procento 2010 m., o 2011 m. sumažėjo iki 21 procento.
2011 m. kas aštuntas emigrantas buvo 30–34, kas dvyliktas – 35–39 metų amžiaus (2007 m. – atitinkamai kas septintas ir dešimtas). 40–59 metų amžiaus gyventojai sudarė 17,1 procento visų emigrantų (2007 m. – penktadalį). Vaikų iki 15 metų amžiaus dalis bendrame emigrantų skaičiuje 2007–2011 m. sumažėjo nuo 15,7 iki 10,5 procento, pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) gyventojų – nuo 3,6 iki 1,3 procento.
2011 m. emigravo po 26,9 tūkst. moterų ir vyrų. 2007–2010 m. didesnę emigrantų dalį sudarė moterys: 2007 m. – 52,3, 2008 m. – 50,8, 2010 m. – 51,9 procento (tik 2009 m. – 46,2 proc.).
Daugiau negu pusė (54,9 proc.) pernai emigravusių 18 metų ir vyresnio amžiaus moterų niekada nebuvo susituokusios, beveik trečdalis (27,9 proc.) buvo ištekėjusios (2010 m. – atitinkamai 51,2 ir 30,9 proc., 2007 m.– 36,3 ir 43 proc.). Šio amžiaus emigravę niekada santuokoje negyvenę vyrai sudarė 56,4 procento (2010 m. – 50,3 proc., 2007 m. – 40,7 proc.).
Lietuvos Respublikos piliečiai 2011 m. sudarė 95,6 procento visų emigrantų (2010 m. – 95,4 proc., 2007 m. – 82,5 proc.).
Dauguma (89,2 proc.) emigrantų buvo gimę Lietuvoje, Rusijos Federacijoje – 2,8 procento, Baltarusijoje – 1,6, Jungtinėje Karalystėje – 1,5, Ukrainoje – 1 procentas.
Pernai 81,8 procento 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami iš šalies nedirbo vienus metus ir ilgiau (2010 m. – 85 proc.).
2011 m. užsieniečiai sudarė 4,4 procento visų emigrantų (2010 m. – 4,6 proc., 2007 m. – 17,5 proc.). Pernai beveik trečdalis (28,2 proc.) visų emigravusių užsieniečių buvo Baltarusijos, 17,9 procento – Rusijos Federacijos, 13,2 procento – Ukrainos, 12,4 procento – Europos Sąjungos valstybių narių, 3,9 procento – JAV piliečiai.
2011 m. į Lietuvą grįžo (reemigravo) 14 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių
Didžioji dalis imigrantų – į Lietuvą grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai. 2011 m. į Lietuvą grįžo 14 tūkst. (89,3 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių, tai 9,9 tūkst. (3,4 karto) daugiau negu 2010 m. 2007–2010 m. per metus į šalį vidutiniškai grįždavo daugiau nei 5 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Pernai beveik pusė (6,4 tūkst.) visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių atvyko iš Jungtinės Karalystės, 1829 – iš Airijos, 1158 – iš Norvegijos, 706 – iš Ispanijos, 629 – iš Vokietijos, 464 – iš JAV.
2011 m. daugumą (70,5 proc.) visų reemigrantų sudarė 20–39 metų amžiaus Lietuvos Respublikos piliečiai (2010 m. – atitinkamai 63,2 proc., 2007 m. – 60,3 proc.).
2011 m. į Lietuvą imigravo 1,7 tūkst. užsieniečių, tai 613 daugiau negu 2010 m. Į šalį imigravusių užsieniečių dalis sumažėjo nuo 28,7 procento 2007 m. iki 10,7 procento 2011 m. Dauguma 2011 m. į Lietuvą imigravusių užsieniečių buvo Rusijos Federacijos (373), Baltarusijos (254), Ukrainos (181), Latvijos (90) piliečiai.
Siekiant modernizuoti sveikatos patikros procesą, Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarką. Naujoje tvarkos » Daugiau
2024 m. rugsėjo 14 d. šalyje pirmą kartą buvo minima Vilko vaikų atminimo diena. Džiugu, jog Pagėgiai tapo » Daugiau
Rugsėjo 14 d. Palangoje vyko Lietuvos seniūnijų žaidynės, kuriose Šilutės kraštą atstovavo ir Šilutės rajono savivaldybės komanda. Šilutiškiai » Daugiau
Kovo 1 d. Kaune vyko forumas ,,Švietimo kodas”, skirtas švietimo lyderiams, mokytojams, esamiems ir būsimiems pedagogams. Forume dalyvavop » Daugiau
Seimas pritarė Teisingumo ministerijos parengtiems Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo projektų pakeitimams, kuriais siekiama ekonomiškesnio ir skolininkams » Daugiau
Prieš 34-erius metus įvyko vienas svarbiausių istorinių įvykių Baltijos šalių istorijoje – akcija Baltijos kelias. 1989 m. rugpjūčio » Daugiau
Kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“. Konferencijos » Daugiau
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kompensaciją visiems, kurie savo turimuose būstuose ar kitose gyvenimui tinkamose patalpose jau » Daugiau
Nuo kitų metų bedarbiai gaus didesnes nedarbo išmokas, padidės privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Pokyčiai susiję su minimalios » Daugiau
Informacija apie pakeitimus nuo liepos 1 d. nustojus galioti karantino režimui: Ribojimai karantino metu Ribojimai nuo liepos 1 » Daugiau
Parašykite komentarą