2013 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 20,6 procentо lietuvos gyventojų

Nuotrauka Susisiekimo ministerijos

Skurdo rizikos lygis 2013 m. šalyje siekė 20,6 procento, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2012 m., jis padidėjo 2 procentiniais punktais. 2013 m. apie 610 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 15,1 procento gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,7 proc., kituose miestuose – 20,3 proc.), kaime – 31,7 procento. Palyginti su 2012 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,4 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 0,4 procentinio punkto, kituose miestuose – 3 procentiniais punktais), o kaime – 3,2 procentinio punkto.

Skurdo rizikos riba 2013 m. buvo 811 litų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 703 litai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2012 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba išaugo 8,3 procento.

Skurdo rizikoje dažniausiai atsidūrė vaikai iki 18 metų amžiaus. Jų skurdo rizikos lygis 2013 m. buvo 26,9 procento ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 6,1 procentinio punkto. Vaikų skurdo rizikos lygio augimui nemažai įtakos turėjo 2011 m. pasikeitusi motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo tvarka. Nepaisant pajamų tyrimo laikotarpiu (2012 m.) mažėjusio nedarbo ir padidėjusio darbo užmokesčio 18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 1,1 procentinio punkto ir 2013 m. siekė 19 procentų. Minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos.

65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis 2013 m. sudarė 19,4 procento ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 0,7 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija 2012 m. buvo 815,6 lito. Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys bent 5 litais mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2013 m. buvo 21,8 procento ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 3,4 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus beveik nepasikeitė ir 2013 m. sudarė 19 procentų (2012 m. – 18,8 proc.). Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 42,8 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (33,7 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 9,1 procento, tarp bedarbių – 61 procentas, tarp senatvės pensininkų – 22,7 procento. Palyginti su 2012 m., dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis padidėjo 1,5 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 6,6 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 1,9 procentinio punkto.

Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2013 m. padidėtų iki 30,3 procento. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui beveik nepasikeitė. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis 2012 m. padidėtų nuo 26,9 iki 40,7 procento.

Skurdo rizikos gylis 2013 m. buvo 24,8 procento. Tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai 24,8 procento mažesnės už skurdo rizikos ribą. Palyginti su 2012 m., skurdo rizikos gylis padidėjo 2,2 procentinio punkto. Mieste skurdo rizikos gylis siekė 20,5 procento, kaime – 26,3 procento (2012 m. – atitinkamai 20,3 ir 23,6 proc.).

Eurostato duomenimis, Estijoje skurdo rizikoje 2013 m. gyveno 18,6, Latvijoje – 19,4 procento gyventojų. Palyginti su 2012 m., Estijoje skurdo rizikos lygis padidėjo 1,1, Latvijoje – 0,2 procentinio punkto.

Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2013 m. kovo–birželio mėn., apklausus 5 142 namų ūkius, atrinktus atsitiktinės imties būdu naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys. Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas Europos Sąjungoje kasmet atliekamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką.

Skurdo rizikos rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2013 m. skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2012 m.).

Sąvokos

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

Vaikai – visi asmenys iki 18 metų amžiaus ir ekonomiškai neaktyvūs (nedirbantys ir aktyviai neieškantys darbo) 18–24 metų amžiaus asmenys, gyvenantys bent su vienu iš tėvų ar jiems prilygintu asmeniu.

Namų ūkio disponuojamosios pajamos – bendrosios pajamos, atskaičius pajamų mokestį, nuolatinius turto mokesčius, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir bedarbių privalomojo socialinio draudimo įmokas ir reguliarius pervedimus kitiems namų ūkiams.

Ekvivalentinės disponuojamosios pajamos apskaičiuojamos, pinigines disponuojamąsias namų ūkio pajamas dalijant iš namų ūkio ekvivalentinio dydžio. Skaičiuojant namų ūkio ekvivalentinį dydį, pirmam namų ūkio nariui sutei­kiamas svoris lygus 1, kiekvienam paskesniam suaugusiajam – 0,5, o kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus – 0,3. Sudėjus visiems namų ūkių nariams suteiktus svorius, gaunamas namų ūkio ekvivalentinis dydis. Pritaikius šią skalę vieno asmens namų ūkio ekvivalentinis dydis lygus 1, o 4 asmenų namų ūkio su dviem vaikais iki 14 metų amžiaus – 2,1.

Mediana – vidurinioji reikšmė, dalijanti visą reikšmių aibę pusiau taip, kad vienoje pusėje lieka už medianą didesnės, kitoje pusėje – mažesnės reikšmės.

Ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų mediana yra lygi ekvivalentinėms disponuojamosioms pajamoms asmens, esančio pajamų didėjimo tvarka išdėliotos asmenų eilutės viduryje.

Skurdo rizikos riba – sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančių. Skurdo rizikos rodikliai apskaičiuoti, naudojant skurdo rizikos ribą, lygią 60 procentų ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.

Skurdo rizikos lygis – asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos mažesnės už skurdo rizikos ribą, dalis.

Skurdo rizikos gylis – procentais išreiškiamas skirtumas tarp skurdo rizikos ribos ir asmenų, gyvenančių žemiau skurdo rizikos ribos, ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.

Socialinės išmokos – pensijos ir piniginės pašalpos senatvėje, ligos ir negalios atvejais, išmokos, skirtos našliams ir našlaičiams, šeimai ir vaikams, bedarbiams, socialinės atskirties ir kitais atvejais, stipendijos. Taip pat įskaitomos su būstu susijusios socialinės išmokos natūra, t. y. šildymo, vandens tiekimo, kuro išlaidų kompensacijos.