Pasidžiaugti Juodkrantės dvasia

Nuotraukos Birutės Morkevičienės

Atvykę į Dreverną, iš kurios plaukėme į Juodkrantę, pasidžiaugėme gražiai sutvarkytu mažųjų laivų uostu, nameliais, pilnais poilsiautojų, Kuršių mariomis, pliažu. Ir tada pagalvoji, kad tiek daug grožio šalia mūsų. Kol laukėme keleivinio kelto, pasivaikščiojome po uostą, įkopėme į apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria puiki panorama.

Kelionė keleiviniu keltu, talpinančiu penkiasdešimt keleivių, trunka keliolika minučių. Pasidžiaugę smėlio skulptūromis, tarp kurių ir šilutiškio Andriaus Sirtauto, patraukėme link Gintaro įlankos. Ten apžiūrėjome vandenyje iškilusias nendrines skulptūras „Žvaigždynai“. Vėliau keliavome apžiūrėti Juodkrantės švyturio ir Raganų kalno. Dulksnojant šiltam vasaros lietučiui, nešini lietsargiais, patraukėme įkalnėn per sengirę. Pakelėje sustojome prie įspūdingo dydžio garsų gaudyklės. Švyturį suradome, tik gaila, kad negalima į jį užkopti. Prieš keliaudami į Raganų kalną skaniai papietavome užeigoje „Žvejonė“. Bekopiant į Raganų kalną jau nustojo lynoti, švystelėjo saulutė. Gamta pati yra padalijusi Raganų kalną į dvi dalis – šviesiąją ir tamsiąją. Plačiu taku šviesiojoje dalyje pasigrožėjome milžinės Neringos, žvejo Kastyčio ir kitomis skulptūromis. Leidžiantis žemyn, tamsiojoje ir siaurojoje kelio dalyje, pasitinka slibinai, Liuciferis, žengiantis pro pragaro vartus, raganos su velniais. Giedančio gaidžio skulptūra tarsi sako, kad čia baisybių pabaiga ir šmėklų nebėra. Išeinant iš Raganų kalno palydėjo „būrelis muzikantų“. Mes smagiai prisijungėme prie jų ir sušokome atsisveikinimo šokį.

Gėrėme kavą, žvelgdami į marių platybes. Buvo nuostabi vandens ir dangaus spalva, susiliejusi į vieną visumą. Nardė kirai, plaukiojo laivai, išdidžios gulbės demonstravo savo sparnų grožį. Tarpusavyje pasidžiaugėme, kad Juodkrantėje nepaprastai daug žydinčių gražių gėlių – prie kavinių ir restoranų, gyvenamųjų namų, skveruose ir prie pėsčiųjų bei dviračių takų. Trumpas poilsis prie marių leido pailsėti (nukeliauta nemažai kilometrų), pasidžiaugti reginiu ir apmąstyti tai, ką pamatėme būdami kartu su visais Šilutės TAU literatais. Pasakėme sau, kad tai ne paskutinė mūsų išvyka.